Vizualumo Dievas. Grafikos tėvas. Geriausias visų laikų britų grafikos dizaineris. Žmogus, atnešęs spalvas į pokarinį Londoną. Tokie apibūdinimai mirgėjo jo mirties dieną žiniasklaidoje. Šis nepaprasto charakterio ir talento žmogus – Alanas Fletcheris, garsiausias Didžiosios Britanijos grafikos meistras. Tai menininkas sugebėjęs matyti viską truputėlį kitaip nei visi likusieji, jis buvo įsitikinęs, kad „<… žmonės nėra išmokyti žiūrėti tinkamai.“ , galbūt todėl pats ėmėsi juos to mokyti.
Žmonės kalba, jog rūkymas išėjo iš mados, dabar „ant bangos“ – dviračiai ir sveikas gyvenimo būdas. Tokia mada tikrai nenudžiugintų 1920-uosius išgyvenantį amerikietį. Gydytojai rekomenduoja rūkyti, rūkymas suteikia energijos, rūkymas padeda sulieknėti, palaiko gerą nuotaiką, padeda gydyti nervines ligas. Tai tik mažoji dalis rūkolių mėgiamo proceso savybių, kuriomis Amerika tikėjo nuo 1920-ųjų iki 1950-ųjų metų. Argi galima atsispirti tokiam puikiam užsiėmimui kaip rūkymas? Neįtikėtina ir tam tikru atžvilgiu netgi smagu žiūrėti į tokias cigarečių reklamas. Ištisos kartos augo su tokiais plakatais ir sklaida.
Šiuo metu, kai dauguma reklamų rodo pageltusius dantis, vaizduoja blogą kvapą, grasina vėžiu ir visomis kitomis baisiausiomis pasaulio ligomis, plakatas su dūmą traukiančiu seneliu šalčiu atrodo kone parodija. Sunku patikėti, jog kažkada toks marketingas veikė.
Hans Christian sako, kad dažnai būtent sapnai paskatina kurti. Malonūs, siurrealistiniai ir visiškai nenuspėjami. Jis įgyvendino du projektus, paremtus sapnais, tarsi savo sapnų vizualizacijas. O Christina domisi psichoanalizės ir emocijų teorijomis ieškodama atsakymo į klausimą, ar įmanoma vien formomis bei spalvomis sukelti stebėtojui liūdesį, pyktį ar džiaugsmą. Kai nutrinama linija, skirianti paprastą grafinį vaizdą nuo ideologijos, atsiveria nauja plotmė, kurioje ir rastume „Oh Yeah“ studiją.
Neseniai Taivane baigėsi dizaino savaitė. Mūsų akis patraukė vienas iš eksponatų skirtų lietaus parodai. Kūrybinė grupė Kyouei Design sukūrė nesibaigiančią lietaus lašų melodijas grojančią plokštelę.
Muzikinių kompaktinių diskų viršeliai yra senokai užėmę tvirtas pozicijas tarp mano ir, turbūt, ne tik mano mėgstamiausių grafinio dizaino išraiškos plotmių. Pastebėjau, kad šis polinkis patologiškai pasireiškia intensyviu net nepatinkančios muzikos, bet įdomių CD viršelių tyrinėjimu parduotuvėse, specializuotų knygų vartyme arba turėjime muzikinių įrašų, kurių muzikos tiesiog negali pakęsti, bet ir negali atsigrožėti grafiniu viršelio apipavidalinimu. Būtent todėl nusprendžiau, kad bus naudinga materializuoti tokį polinkį straipsniu. O gal net keletu jų. Beje, tai neskirta muzikinių CD istorijai, bent jau kol kas. Šį kartą svarbiau, kas vyksta dabar kompaktinių diskų dizaino sferoje įvairiose pasaulio vietose.
Kompanija The Perfect Unison, bendradarbiaudama su olandų menininku Parra, džiugiai trypia kojomis ir praneša išleidusi savo naująją originalių ausinių kolekciją “Parra Edition”. Ausinės pagamintos iš devynių sluoksnių presuotos suomiškos medienos. Vos 2 mm storio ausinės yra ypač lengvos, lanksčios ir gali pasigirti gera garso kokybe: ausinėse įmontuoti 30 mm skersmens Ultrasone® garsiakalbiai.
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
|||||
 |
 |
|||||
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
