Gairių archyvas: šiuolaikinė skulptūra

Ironiški Nathaniel Mellors personažai ir video meno neprieinamumas žiūrovui

Nathaniel Mellors “Hippy Dialectics”

Šis autorius sakyčiau tikrų tikriausiai įkūnija šiandienos menininko prototipą. Šmaikštus, nenuspėjamas, laisvas, nesusireikšminęs ir be galo tarpdiscipliniškas – ne šiaip naudojantis keleta technikų, bet žaidžiantis su skirtingomis formomis taip, jog priverčia pažvelgti ir patirti jas kitu rakursu ir praplėsti jau turimą požiūrį. Kalbu apie Nathaniel Mellors, dar vis prie jaunosios meno kartos priskiriamą britų menininką, gyvenantį ir kuriantį Amsterdame, tačiau šiuo metu pristatantį savo kūrybą jau mano seniau minėtame ICA Londone.

Skaityti toliau be komentarų…


Nick Georgiou skelbia leidybos mirtį ir žaidžia su palaikais

skulptura Nick Georgiou skelbia leidybos mirtį ir žaidžia su palaikais

Hello!

Diskusija, kada internetas laimės prieš knygą, kolkas dar atvira. Iš vienos pusės, tradiciniai, „popieriniai“ leidėjai turi savo auditoriją, kuriai svarbu jausti teksto svorį ne tik protu, bet ir rankomis – perlenkti laikraštį, įkvėpti knygos dažų, liesti nugarėlę, pasidėti į lentyną, rūšiuoti pagal spalvą ar paremti kokią nors nestabilią konstrukciją. Paliekant emocijas nuošalyje ir norint gauti tik informaciją, atsiranda daug alternatyvų – pradedant e-knygų parduotuvėmis, akademinėmis duomenų bazėmis ar torentais, baigiant internetinėmis naujienų srovėmis, dažnai į ekraną įteškiančiomis žinių, į kurias, gali būti, nelabai ir norėjai įsigilinti. Ir nors pirmieji leidėjai dar laikosi, iš dalies dėl neapčiuopiamo solidumo, iš dalies dėl minėtų sentimentų, sostas trupa ir tegul tas, kas skaitydamas šitai neigs gyvenantis internete, pats pirmasis komentaruose numes nuorodą į nuotrauką su akmeniu.

Skaityti toliau be komentarų…


Interaktyvi skulptūra ir kitoks būdas kurti lankytojo įspūdžius lankantis meno muziejuje

skulptura Interaktyvi skulptūra ir kitoks būdas kurti lankytojo įspūdžius lankantis meno muziejuje

Dažniausiai išgirdusi ar per atstumą pamačiusi socialinį meno projektą, jį vertindavau gan atsargiai, stengiantis per daug neįsiterpti, netapti jo dalyviu. Ne kartą galiausiai išvada būdavo tokia, jog rengiamas projektas yra neišdirbta šou elementų turinti fikcija, tarsi bandanti priartinti publiką prie kūrybos, bet tuo pačiu ją pristatanti nekokybiškame purvinos spalvos fone. Teko skaityti ir nagrinėti straipsnius bei nuomones apie menininką kaip etnologą, sociologą, mokslininką, kuris tesiskiria savo rezultatų pateikimo išraiška, visos panašios interpretacijos kažkiek domino, tačiau visuomet likdavo kažkur nuošalyje, prie publikacijų, kurias gal kada nors neturint ką veikti pavartysiu.

Šį kartą prie socialinių projektų tematikos mane pastūmėjo tardisciplininis Indianapolio meno muziejaus parke įgyvendintas sumanymas, apimantis skulptūros, interaktyvios instaliacijos ir gyvenamosios erdvės tematikas. Pirmas mane sudominęs faktas buvo toks, jog kūrinys pristatomas skulptūros leidinyje ir pagrinde nagrinėjamas kaip skulptūra, užsikabinusi už to, sužinojau ir visą istoriją.

Skaityti toliau be komentarų…


Guerra de la Paz skudurynas

naujienjuoste Guerra de la Paz skudurynas

Guerra de la Paz – dviejų menininkų duetas, savo karjerą pradėjusių nuo popierinių koliažų ir galiausiai perėjusių prie tekstilės. Naudodamas išmestus niekam nereikalingus skudurus duetas kuria socialines bei politines temas nagrinėjančias skulptūras.

Skaityti toliau be komentarų…


Paroda, primenanti apie skulptūrų parką Smalininkuose

Ąžuolų alėjaKaune „Combo“ klube (Raudondvario pl. 107) atidaryta nuotraukų paroda iš ketvirtojo skulptūros plenero, vykusio šią vasarą  Nemuno pakrantėje, Smalininkuose. Smalininkai — miestelis Mažosios Lietuvos pakrašty, vietos gyventojai čia šilti, mielai bendraujantys, skubantys tik lėtai. Šia paroda siekiama supažindinti Lietuvos žmones ir svečius su krašto gamta, menininkų kūrybiškumu, paskatinti kuo daugiau keliauti. Parodos kuratoriai siekia priminti apie „Ąžuolų alėjos“ skulptūrų parką ir paraginti plėsti jį visoje Nemuno pakrantėje.

Silikoninė tikrovė. Sam Jinks

Sam Jinks

Sam Jinks, Still Life (Pieta), 2007m.

Menininkai, norintys pabūti „Kūrėjais“, lipdo ypač tikroviškas figūras, kurios įsiskverbia į pasąmonę taip giliai, jog suabejoji ar tik pats ne iš silikono būsi plaukęs.

Sam Jinks kūryba lyginama su Ron Muecko’s ar Patricia Piccini darbais. Pagrindinis panašumas tas, jog visi šie menininkai kuria hiperrealistines figūras. Ron Muecko kai kurie darbai labai realistiški, tačiau juk šiuolaikinio žiūrovo nei kiek neišgąsdins tikroviška silikoninė močiutė arba perdėtai dideli kūnai, visi žinome – tikrovėje neegzistuoja milžinišo dydžio naujagimiai susiraukusiais veidais nuo kurių norisi nusukti akis į kitą pusę. Patricia Piccini labiausiai mane žavi savo realistiniais plaukuotais gnomais ir keletu epizodų iš žmonių gyvenimo, tačiau vistiek jos kurtos figūros iki galo neįtikina kaip tai padaro Sam Jinks. Žinoma, jo kūriniai peržengia ribas, bet tai jis daro labai subtiliai ir nesuvoki, kad tikrovė jau palikta už durų, o tu vis žiūri ir galvoji – kada pajudės bent blakstiena?

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 1 iš 3123
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)