
-”Ką tai turi bendro su menu? Dauguma menininkų iš aukšto žiūri į dizainerius. Tam tikra prasme šie du pasauliai lieka tyliai atskirti. Kaip tai vis dar įmanoma?

-”Ką tai turi bendro su menu? Dauguma menininkų iš aukšto žiūri į dizainerius. Tam tikra prasme šie du pasauliai lieka tyliai atskirti. Kaip tai vis dar įmanoma?

Gal kavos? Mažo ir kvailo sausainio? Savotiško ir keisto puodelio kavos?
O puodelis „savotišku” tampa tada, kai būna koks nors ypatingas, pavyzdžiui, suvartotas tą dieną, kai nusprendžiate, kad kavos daugiau nebegersite. Arba toks, kuris būdamas dvidešimtasis šią savaitę vis dar geba nustebinti… savo išore.

Jeigu tavęs staiga kažkas paprašytų ant balto popieriaus lapo per kelias sekundes pavaizduoti Niujorką, kas pirmiausiai tau šautų į galvą? Laisvės statula, dekoratyvusis Chrysler Building ar „I love Ny” ženklelis? Na, mano nuomone, geriausias pasirinkimas šiuo atveju būtų pastarasis. Aišku, paprasta ir genialu, net pavydas ima. Kas gi slepiasi už šių dviejų žodžių ir širdelės, tapusių istorijos dalimi?

Vėl grįžau prie savo mėgiamos, lengvai, maloniai peržiūrai skirtos temos. Dar vienas saldainiukas jūsų akiai. Rui Tenreiro – daugialypis kūrėjas.

Šį kartą šiek tiek naujienų iš Argentinos. Gustavo Aimar gimė Buenos Aires (Argentina) provincijoje – General Rodriguez, 1973 metais. Nuo 1977 gyvena Trelew (Argentina). Ilustratorius bei grafikos dizainieris – du puikūs pasiteisinimai, leidžiantys piešti visą dieną. Gustavo ilustracijos kalba pačios už save – jausmingos, stebuklingos, pilnos spalvotų popierėlių ir kruopštaus darbo. Žaismingi ir šiek tiek drovūs personazai, užburiančios ir mielos istorijos. Iliustracijos kalba pačios už save.