Man skauda akis ir sapnavosi guminės lėlės su gorilų kaukėmis ir jis vienas dėl to kaltas. Olaf Breuning yra Niujorko šveicaras, menininkas ir netgi visai išvaizdus vyras, ginkluotas fotoaparatu, kamera, kičiniais niekais ir audringa vaizduote. Rašau jums ekskursiją į viso to pagimdytą pasaulį.
Idėja parašyti apie menininką pravardžiuojamą Charming Baker visų pirma kilo pamačius nuotaikingą parodos atidarymą, spinduliuojantį gera atmosfera ir įdomiu parodų organizavimo požiūriu. Netrukus pamačiau ir keletą darbų, kurie galima drąsiai pasakyti yra ganėtinai madingi ir komerciniai, o galiausiai sužinojau, jog Baker tiesiog šaudo į savo darbus, ką gi meno žudikai ir žmonės verčiau laiką leidžiantys pub’e nei VIP vakarėliuose visuomet buvo viena mano aistrų.
Darbams jis naudoja seną, apgadintą linoleumą, kuriame matosi kažkada stovėjusių stalelio, kėdžių kojelių atspaudai. Žaismas laiku, remiantis praeitimi kurti ateitį.
„Mano darbai susiję su seksualine politika ir kovos galia. Kūnas ir žmogaus bendravimo problemos žavi kūrybos procese . Taškas, kur realybė tampa netikra, grožis virsta absurdišku, tragedija – juokinga- tai yra pagrindinės temos piešiniuose“ .
“My work is concerned with sexual politics and power struggles. The living body and the complexities of human interaction fascinate me. The point where the real becomes surreal, the beautiful becomes grotesque and tragic turns ridiculous is a central theme in my drawings”
Taip save pristato jauna, šiais metais jau trečiąją savo individualią parodą („Bird Bath“, BEARSPACE galerija, Londonas) organizuojanti, iliustratorė – Isabel Rock.
Kaip tik tada, kai įvairių specializacijų dizaineriai ir kiti kūrėjai sulaukė tikrai gerų sąlygų bei įrankių kūrybai, pradedama vis atidžiau žvalgytis atgal. Ieškoti tikrumo, bandant bent trumpam pabėgti nuo visa apėmusios skaitmeninės medijos, akis sekinančių monitorių ir Photoshop‘o sluoksnių su ryškiais paveiksliukais. Nežinoti, kas yra origami, jau senokai tapo netinkamai išvystyto domėjimosi ženklu. Būtent — popierius. Gali prieš jį maištauti, bet neišvengsi — sutiksi sekretorę bankę, tempiančią krūvą sąskaitų, kažkas į rankas įbruks laikraštį ar eilinę, bereikšmę skrajutę. Popierius gali netgi labai daug. Juo įmanoma susipjaustyti pirštus, išlankstyti tetraedrą arba netgi žmogaus galvą, perteikti pačias įvairiausias idėjas popieriaus kompozicijomis ir nebūti išvadintam vaiku. Akivaizdu, kad Julien Vallée tą suprato — šis dizaineris ir kūrybos vadovas iš Montréal, Kanados garsėja meistriškomis popieriaus kompozicijomis ir judančia grafika.
Įprasta, kad apie kasdien matomus ir naudojamus dalykus beveik nesusimąstome, nors be jų gyvenimas būtų daug sudėtingesnis ar kai kuriais atvejais netgi sunkiai įmanomas. Taip kaip paprasčiausios lėkštės valgiui įdėti ar muilas, šriftas su kūryba nesusijusių piliečių akyse susilieja į berūšę, nedalomą visumą, kurios tikslas tėra atlikti funkciją — šiuo atveju tiesiogiai perduoti atitinkamą informaciją. Tačiau vistik jis kaip aplinkos elementas nusipelno didesnio dėmesio. Dabar yra pats geriausias laikas atrasti tipografiją visu pajėgumu, daugiau priežasčių kurti šriftus ir galimybė semti įkvėpimą kibirais. Taip mano Peter Bil‘ak, vienas tų, kurie moko, kad šriftas yra žymiai daugiau nei įrankis mintims perduoti. Ar tau svarbu kvėpuoti švariu oru? O ar svarbu skaityti patogiai? Tipografija šiandien taip pat yra viena pagrindinių gero grafinio dizaino varomųjų jėgų.
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
|||||
 |
 |
|||||
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
