Gairių archyvas: avangardas

Avangardas Kaune: pokalbis su Wouter Jaspers

Wouter Jaspers

Artėjant avangardiniam penktadieniui Kaune, nusprendžiau pakalbinti bičiulį, svečią, charizmatišką asmenybę, talentingą kūrėją, laisvą žmogų, kuris, matyt, praeitame gyvenime buvo čigonu, ir nors šiame gyvenime jis olandas, tačiau jam tenka ištisus metus klajoti po pasaulį gastrolėse. Taigi, Jūsų dėmesiui Wouter Jaspers.

Sveikas Wouter’i, kaip gyvas po ilgų mėnesių ture? Tavo biografijoje matome, jog į eksperimentinės muzikos sceną atėjai iš punk/metal subkultūros, turbūt čia užstrigai ilgam? Tiesą sakant apie tokį perėjimą girdžiu jau nebe iš pirmo žmogaus. Kaip manai, kodėl tai vyksta, kokie faktoriai? Ir kodėl dažnai šioje stotelėje norisi užsibūti?

Esu tikrai gyvas! Gyvenu dėl muzikos, man neegzistuoja jokie stiliai. Man nėra įdomu klijuoti etiketes. Muzika yra muzika, ir aš niekad neskirsčiau to ką darau į stilius. Nebegroju metalo, bet tikrai pažįstu žmones, kurie klauso ir metalo, ir mano muzikos.

Tas pats liečia žmones, kurie mėgsta klasikinę muziką. Skirtingų dalykų, kurie tave įkvepia, kombinavimas, yra tai, kas daro muziką įdomia meno forma!

Skaityti toliau be komentarų…


Menas komercinėse erdvėse: „Aura ir kiti Demonai“ atidarymas

Aura ir kiti demonai

Fragmentas iš atidarymo

Na ką gi, patikrinau interneto platybes ir nusprendžiau, jog teks prisiimti garbę ir pirmiesiems pranešti apie tai, jog šiandien Kaune jau pradėtas naujas bendradarbiavimas tarp dviejų skirtingų erdvių – kultūrinės ir komercinės. Kauno miestas kaip ir visi kiti turi begalę pustuščių erdvių, kurios nėra iki galo užpildomos ir išnaudojamos. Viena iš jų tai „BLC“ verslo centras. Kai kuriems jauniems žmonėms tokios erdvės sugretinimas su menu ir kultūra gali pasirodyti gąsdinantis, gal net apgaulingas ar nevertas dėmesio. Pažvelgę į istoriją, pastebėsime, jog „BLC“ ne vienerius metus turi kažkokią paslaptingą trauką įvairioms meninėms iniciatyvoms.

2002 metais būtent šiame, dabar baltame, naujutėliame pastate, įsikūrė viena pirmųjų šiuolaikinio meno galerijų Kaune „ArtTeritorija“, tuo metu miesto publikai pristačiusi ganėtinai novatoriškas parodas, performansus ir meno reiškinius. Galerijos veikla po keleto metų nutrūko, tačiau atnaujinus pastatą čia ir vėl įsikūrė galerija „Aukso Pjūvis“. Abi iniciatyvos buvo labiau orientuotos į vizualiuosius menus, tad dabartinis šokio teatro „Aura“ ir kitų demonų įsiterpimas yra ganėtinai įdomus ir patraukiantis dėmesį reiškinys.

Skaityti toliau be komentarų…


Žmogus, kuris gėrė šlapimą

Aleksandr Pasevin

Aleksandr Pasevin iliustracija

Kai man buvo dvidešimt su viršum metų, aš gyvenau gana palaidą gyvenimą ir to pasėkoje susirgau džiova. Šalia visų medicininių preparatų aš nutariau išbandyti ir netradicines liaudies medicinos priemones. O viena jų rekomendavo gerti  kūdikių arba vaikų šlapimą. Nežinau, kuri priemonė man padėjo, bet aš pasveikau.

Skaityti toliau be komentarų…


Bepročių visuomenė ir destrukcija — Marina Abramovic

kita Bepročių visuomenė ir destrukcija — Marina Abramovic

Apie 30-40 tos pačios šeimos žiurkių patalpinamos viename narve. Joms duodama tik vandens ir po kiek laiko jos išalksta. Natūraliomis sąlygomis žiurkės nežudo saviškių, tačiau nujausdamos mirtį papjauna silpniausią iš savo tarpo, tuomet dar vieną, kitą, dar kitą… tol, kol visame narve lieka viena, pati stipriausioji. Žiurkių gaudytojas toliau duoda vandens šiai žiurkei. Šiuo momentu labai svarbu tiksliai apskaičiuoti laiką. Kai matyti, jog žiurkei liko gyventi apie pusvalandis, jai išlupamos akys. Tuomet greitą mirtį nujaučianti, panikuojanti ir suagresyvėjusi žiurkė paleidžiama atgal pas savo šeimos narius laisvėje ir žudo visus, kuriuos sutinka savo kelyje tol, kol ja pribaigia stipresnė žiurkė. Štai taip mes Balkanuose naikiname graužikus. — ištrauka iš Marinos Abramovic performanso.

Skaityti toliau be komentarų…


Eugenijus Varkulevičius. Reportažas.

Ištrauka iš pavakario su Augiu Varkaliu. Reportažo autorė Emilija Briedytė.

Šis kūrybos pasaulio personažas greičiausiai jums bus arba labai gerai žinomas, arba visiškai nežinomas. Jazz’as yra jo mėgiamiausia ir geriausiai mokama kalba. Nepriklausomybė, laisvumas ir ironija geriausi bičiuliai, o New York’as ir Jonas Mekas tapo vienais pagrindinių elementų padėjusių atrasti save. Po 11 metų New York’e jis grįžo į Lietuvą – šiuo metu dažniausiai jį sutiksite klaidžiojant ir muzikuojant Kauno gatvėse, svečiuojantis galerijose  ir karts nuo karto šviečiantis vienokiame ar kitokiame renginyje.

Skaityti toliau be komentarų…


Ar įžengėme į naują epochą? Postmodernizmo mirtis

kita Ar įžengėme į naują epochą? Postmodernizmo mirtis

Paskutinieji amžiai ir dešimtmečiai atnešė meno pasauliui daugybę pokyčių. Staiga prasidėjęs modernizmas neigė viską kas tradiciška, garbino avangardą, piktino žiūrovus ir tuo džiaugėsi, tuo metu pasaulį išvydo daugelis manifestų. Tradicija, estetika ir realybės vaizdavimas, vyravęs meno kūriniuose keletą tūkstančių metų, buvo išstumtas iš pasaulio galerijų ir kūrybos erdvės žaibišku greičiu. Tai, kas per amžius buvo garbinama, mokoma ir teigiama, tapo nieko vertais, pasenusiais net gėdingais reiškiniais. Kovos tarp tradicijos saugotojų ir jaunosios kartos, ginčai, avangardo garbinimas truko visai neilgai – tai, kam buvo taip priešinamasi ir kuo taip piktinosi meno kritikai bei meno vartotojai, įžengė į sceną, užkariavo laikmetį ir… galiausiai tapo visiems priimtinu ir suvokiamu dalyku. Taip prasidėjo postmodernizmo amžius, tuo tarpu modernizmas tapo praeitimi.

Kažkada turi ateiti galas ir postmodernizmui. Prancūzas Nicolas Bourriaud teigia, jog būtent dabar jis ir atėjo, o kūryba ir menas įžengė į naują epochą – ALTERMODERNIZMĄ. Perskaičiusi autoriaus manifestą, nutariau, jog Lietuvai šis naujas terminas dalinai galėtų būti taip pat aktualus, taigi, kokia ta mūsų naujoji epocha?

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 1 iš 3123
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)