Fragmentas iš atidarymo
Na ką gi, patikrinau interneto platybes ir nusprendžiau, jog teks prisiimti garbę ir pirmiesiems pranešti apie tai, jog šiandien Kaune jau pradėtas naujas bendradarbiavimas tarp dviejų skirtingų erdvių – kultūrinės ir komercinės. Kauno miestas kaip ir visi kiti turi begalę pustuščių erdvių, kurios nėra iki galo užpildomos ir išnaudojamos. Viena iš jų tai „BLC“ verslo centras. Kai kuriems jauniems žmonėms tokios erdvės sugretinimas su menu ir kultūra gali pasirodyti gąsdinantis, gal net apgaulingas ar nevertas dėmesio. Pažvelgę į istoriją, pastebėsime, jog „BLC“ ne vienerius metus turi kažkokią paslaptingą trauką įvairioms meninėms iniciatyvoms.
2002 metais būtent šiame, dabar baltame, naujutėliame pastate, įsikūrė viena pirmųjų šiuolaikinio meno galerijų Kaune „ArtTeritorija“, tuo metu miesto publikai pristačiusi ganėtinai novatoriškas parodas, performansus ir meno reiškinius. Galerijos veikla po keleto metų nutrūko, tačiau atnaujinus pastatą čia ir vėl įsikūrė galerija „Aukso Pjūvis“. Abi iniciatyvos buvo labiau orientuotos į vizualiuosius menus, tad dabartinis šokio teatro „Aura“ ir kitų demonų įsiterpimas yra ganėtinai įdomus ir patraukiantis dėmesį reiškinys.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
