Paskutinis keistas žodis šio straipsnio pavadinime tai britų jaunojo menininko, besišlaistančio Londono gatvėmis žvelgiant sau po kojomis ir ieškančio kur sukurti miniatiūrinį paprastam praeiviui nepastebimą pasaulėlį, pseudonimas. Numesti saldainių popierėliai, cigarečių nuorūkų laukai, nutekamųjų vamzdžių kriokliai, visa tai akimirkai lyg iš vaikystės persikelia į amžinai skubančių banko darbuotojų, supermarketo pardavėjų ar skaičiais perpildytų studentų kasdienybę.
Rutinoje skendintiems ir savo kūrybiškumą užgožusiems krūva popierių biurų darbuotojams ar tiesiog per anksti suaugusioms bei pasenusioms asmenybėms siūlyčiau susipažinti su MOYTOY veikla ir darbais. Galbūt į vaikystę ir nesugrįšite, tačiau šie smagūs kūrinėliai gali padėti atsipalaiduoti ar tiesiog praskaidrinti niūrią dieną.
Visada žavėjausi Adobe produkcijos apipavidalinimo detalėmis, bet tik visai neseniai sužinojau kas už viso to stovi ir kaip tai padaryta, o padaryta labai įdomiu ir neįprastu būdu. Pristatau Nick Veasey, rentgeno fotografijų asą. Adobe – dar tik gėlytės.
Visiškai neintriguojanti ir niekuo neišsiskirianti „pažintis” su rašytoju prasidėjo tuomet, kai vieną eilinę dieną ieškojau naujos knygos. Besklaidant jas, vieną po kitos, akys sustojo ties nežinomo rašytojo knygos pavadinimu „Skaitalas”. Pats knygos aprašymas nesužavėjo tiek, kiek pati rašytojo asmenybė – girtuoklis, valkata, poetas ir genijus.
Adomas Danusevičius, Carminio II, 2008
Šiais performancų ir instaliacijų laikais vis dar reikia drąsos sugrįžti prie tapybos, tačiau atsiranda vis daugiau ir daugiau menininkų, kurie iš naujo atranda šią asmenišką ir šiek tiek ignoruojamą techniką. Lietuvos meno vandenyse ryškėja keli vardai, leidžiantys svarstyti apie tapybos “prisikėlimą”: jaunieji menininkai Alina Melnikova (g. 1983) ir Adomas Danusevičius (g. 1984) renkasi būtent šią mediją dėl jos teikiamų plačių galimybių bei savotiško intymumo. Liepos 15 dieną naujoje šiuolaikinio meno galerijoje “Tulips&Roses” (Gaono g. 10, Vilnius; visai netoli restorano “Stikliai”) atidaryta paroda “Karminas”, kurioje pristatomi Alinos ir Adomo darbai, supažindinantys ne vien tik su šių menininkų kūryba, bet ir su šiuolaikinės Lietuvos tapybos tendencijomis.
Adam Pesapane, trumpametražių filmų kūrėjas žinomas kaip PES, kuria pasaulius, kuriuose dalyvauja stebinantys herojai ir vaiko sapnus primenanti aplinka. Riešutai čia tampa kūdikiais, iš pieštukų lengvai pagaminami spageti su Rubiko kubo prieskoniu, baldai aistringai mylisi ant stogo, o vaikai tarsi hot dog’us valgo pasaulinio karo artileriją.
“Pradėjus žiūrėti PES filmuką, prieš akis sublizga ir į laisvę ištrūksta daugybė skirtingų, dar niekad nematytų idėjų. Vienintelė priežastis, kodėl uždarome duris tai, kad vėl jas atidaryti ir pasižiūrėti kas slepiasi už jų šį kartą.” – sako Michel Gondry, kuris irgi sukūrė savo nuosavą siurrealų pasaulį filme “Eternal Sunshine of the Spotless Mind”.
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
|||||
 |
 |
|||||
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
