
Už šio menininko (vis dar ginčytinas klausimas dėl meno siaurąja arba plačiąja prasme) akis užkliuvo žiūrint Chanel “Egoiste” ir “no5″ reklamas, kurios persismelkusios asmeniškumu ir turi išskirtinai savitą stilių. Šis savitumas taip pat ryškiai apibrėžia tikslinę auditoriją, kas būdinga geroms reklamoms. Čia pat kilo klausimas, kiek šios reklamos yra stilingos, o kiek geros ir paveikios, nes abu aspektus vertinčiau vienodai teigiamai. Ir ar galima komerciją vadinti menu, nes Jean Paul Goude reklaminių klipų nesinorėtų priskirti tiesiog “gerai apdirbtos reklamos” kategorijai. Toliau pateikiu daugiau faktų apie patį “atlikėją” (manau tiktų net šis apibūdinimas), palikdama abu klausimus atvirus.




















Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 



















