Praslinko visas laiko dešrigalis, o aš vis niekaip negaliu iškankinti šito teksto. Teisingiau – mane kankina žiauri dilema. Ką parašyti apie labiausiai lauktą muzikinį metų įvykį (kurio atgimimo kasmet laukiu labiau nei fenikso)? Ką parašyti?

Penktadienio vakarą traukinys Kauno link buvo beveik pergrūstas. Leidau sau manyti, kad dalis tų žmonių, kaip ir aš, vyksta ieškoti naujų įspūdžių į atgimusį meno ir muzikos festivalį pavadinimu „Insanitus“.

Nežinau kaip jūs, bet aš nuo mažens turėjau tokią fantaziją, kuri iki šiol neduoda man ramybės. Kaip norėčiau arba kas nutiktų, jei bent akimirką į pasaulį galėčiau žvilgtelti kito akimis.

Valdžios ir verslininkų puoselėjamame Vilniuje dar yra „gero skonio“ nenuzulintų vietų, spinduliuojančių autentišką vitališkumą. Jose publikos margumas, o ne dekoracijos sukuria nepakartojamą atmosferą, bet kokiam vakarėliui, koncertui ar muzikiniam eksperimentui.

Spalio 28 dieną, penktadienį, Vilniaus dailės akademijos dizaino inovacijų centre „Titanikas“ įvyko ilgai laukti projekto „Jaunojo tapytojo prizas“ apdovanojimai.

Kiekvieną kartą susidūrus su poetais (o jei sąžiningai, tai su jų biografijomis) man kyla klausimas, kurio dar niekada nedrįsau užduoti nei vienam iš jų. Poetu gimstama ar tampama?

Atleiskit man už pigų pokštą, bet, pasirodo, ir Varšuvoj galima gyventi. Ką ten Varšuvoj, galima net pusantro metro skersgatvyje, ir ne tik už konteinerio, užsiklojus laikraščiu.

Viena didžiausių aplinkos apsaugos organizacijų WWF Norvegijoje ir „Magikon“ leidykla, paminėdamos 50-ies metų sėkmingos WWF veiklos jubiliejų, šį rudenį planuoja išleisti iliustruotą 300-400 puslapių knygą, skirtą atkreipti dėmesį į baltąsias meškas ir klimato kaitą pasaulyje.

Rygos šiuolaikinio meno festivalyje “Survival Kit – 3” sudėtas ekologijos ir meno duetas gelbėja pavydėtinai daug žmonių – po apleistą mokyklą Gertrūdos gatvėje šeštadienio vakarop nenustojo judėti minios.