Golden Parazyth – lyrinė elektronika ir visai ne būtinai ją gali pajusti tik individualūs elektronikos mėgėjai, klubinės kultūros gyventojai ir išgyventojai.
Um… taip, Lietuva maža, bet joje tiek daug ne pop`so, kurio neišgirsi ne specifinėse radijo stotyse ar vakarėliuose. Tiesa, klausytojas jau bunda ir darosi gurmanu. Labai po truputėli lesina kitokias giesmėles čiulbančius ulbančius paukštukus. Tik vis dar vangiai žino skrajūnų priklausymus rūšiai, klasei, žanrui. Ne kiekvienas turi lesyklas – prodiuserius. Ne kiekvienam atlikėjui, kūrėjui to ir reikia. Tačiau liaudies išmintis apie auksą iš pelenų gebantį sužibėti turi aiškią nuomonę ir šiuokart aš būtent apie tai. Ne, ne apie pelenės kurpaites, o apie saviraišką, kuri gali būti, o galbūt kam nors jau ir yra varikliukas. Juk kiekvienas menas turi nemažo potencialo tapti kito meno pradžia.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
