Kad ir kaip daugeliui būtų liūdna, bet vasaros malonumai užleidžia vietą rudens melancholijai… Laikas lysti į rūbų spintas ir krautis ant savęs papildomą medžiaginį antsvorį. Suprasdami tą kiekvieno liūdesį ir ateinančią depresiją MOYTOY dizaineriai puolė pasiraitoję rankoves kurti jums nuotaiką skaidrinančių “rudeniškų/ekologiškų” aksesuarų kolekciją. Pripaišę linksmų personažų, prisirinkę lentpjūvėje medienos atliekų ( recycled ) ir pasikinkę šiuolaikines lazerines technologijas prigamino jums visą puokštę šauniausių medinių ženkliukų ir pakabukų. Praskaidrink lietingą rudens nuotaiką sau, draugui, draugei, artimajam…

Kadangi savaitgalis, lengvai akis palepinti siūlau Bruno 9li darbais. Šį kartą darbai nėra tiesiog grafiškai patrauklūs, bet neša savyje gausybę simbolių ir prasmių. Pats Bruno susižavėjęs pasaulio religijom, okultizmu ir ypač alchemija, ką ryškiai pamatysite jo darbuose.

Artėjantis ruduo vis mažiau palieka vietos saulei ir šilumai bei pasmerkia ilgiems, tamsiems mėnesiams. Tačiau visai nebūtina pasiduoti depresijai ir ruoštis žiemos miegui. Tereikia čiupti į rankas žibintuvėlius, šviečiančias lazdas, fotokamerą su išlaikymo galimybe ir nušviesti pilkas rudens gatves. Viskas, ko reikia išgauti tokiam šviesos piešinio efektui yra tinkamai pasirinkti šviesos šaltiniai, draugas, kuris prieš jus palaikytų fotokamerą bei eksperimentavimo ir fantazijos derinys. Šviesos grafiti, nors čia labiau tiktų rašymo šviesa pavadinimas, nes šie ,,paveikslai‘‘ nepalieka jokių ženklų miesto erdvėje ir išnyksta vos tik kūrėjas baigia piešti ore, tampa vis populiaresnė bei randa sau šiltą vietelę internete ir reklamos srityje.

Prapliupęs lietus Kaune, kažkaip pramušė, privertė atsitraukti trumpam nuo darbų ir pasidalinti šia daina su jumis. Bon Iver kambarinis variantas, kol kas geriausia ir jaukiausia ką iš jų išgirdau. Su artėjančiu rudeniu jus.

Daugiau galite sužinoti čia.

Kokį pasaulio miestą pavadintumėte meno centru? Paryžių? Londoną? Gal Veneciją? O gal teko girdėti apie Juodosios uolos (Black Rock) miestą Nevados dykumoje? Jis yra trečias pagal dydį miestas Nevados valstijoje, JAV, bet egzistuoja tik savaitę per metus. Ir tik vardan meno.

“Ar tikrai nori būt su manim, kai duot neturiu ką? Nemeluok ir nesakyk, kad tai ta tikra meilė… Pasivaikščiok, pailsėk, pamėgink kitus, pasivaikščiok, pailsėk, išmėgink kitus… Nenoriu būt Tavo sąrašo viršuje…” - (Massive attack feat. Tricky “Karmacoma”)

Viena trip hop`o sąvybių - nuostabūs vaizdo klipai. “Massive Attack” klipai visuomet “užkabina” panašiai kaip ir J.Meko avangardas ar pilnametražiai Linčo šedevrai.

Slogaus žalumo lapai. Medžiai traukiantys paskutinius vasaros syvus į giliai po žeme įsirangiusias šaknis. Visa tai - lietaus, cinamono, imbiero, noir filmų, galbūt aromatingo vyno kvapas. Kvapas, su kuriuo susipina vėstantys vakarai ir… ateina laikas rudeniškam tango - pilnam ritmo, aistringų pirštų bėgiojančių armonikom, gitarų, būgnelių, truputi kimaus vokalo.

Brendan Monroe patraukė mano akį savo ryškiomis ir “bizariškai” įmantriomis organinėmis formomis. Švarios raudonos, oranžinės akrilo spalvos lyg gyvas organizmas pulsuoja šio jauno menininko drobėse. Daug nekalbėdamas kviečiu pasigėrėti.

Pradžioje noriu prisipažinti, kad be galo mėgstu femme fatale temą. Kas bent kiek susidūrė su meno istorija, visiems turbūt į akis krinta keistas reiškinys - pavaizduotoji moteris visad esti dvejopa: atstovaujanti šviesiąsias jėgas ir tamsiąsias. Paradoksalu, tačiau beveik visada „šviesioji” moteris yra suvaldyta, neveikli, dalyvaujanti tik kaip estetinis objektas, o veikliųjų pusėje - vien „tamsiosios”, raganos, išdavikės, potencialios naikintojos. Šiuolaikinėje visuomenėje išlikę tie patys vaidmenys, o pastarasis žiniasklaidos, televizijos net skatinamas, blogos mergaites įvaizdis tapatinamas su moters prigimtimi, kuri prasideda nuo nepaklusniosios biblinės Ievos.

Paskutinis vasaros mėnuo tiesiog maldaute maldauja atsipalaiduoti, šiek tiek nugrimzti į savo svajonių pasaulį ar bent trumpam sugrįžti į vaikystę. Todėl ir neatsispyriau visus “Meno Duobės” skaitytojus supažindinti su Lola bei jos darbais. Būtent Lola’s kūriniai man primena vaikystę, pilną nuoširdumo, naivumo, spalvotus rūgščius saldainius, cukraus vatą, muilo burbulus ir t.t. Tai fantazijų pasaulis, kuriame auga miniatiūriniai medžiai, šokliuoja milžiniški zuikiai, ritinėjasi bei skraido siūlų kamuoliai. Nežinau kodėl, tačiau stebėdama jos darbus nukeliavau į stebuklų šalį - į pasaką apie Alisą, patekusią į stebuklingą pasaulį, pilną keistų padarų, daiktų ir nuotykių.