
Ekvadoras – tai visai nedidelė valstybė išsidėsčiusi Lotynų Amerikoje. Jo sostinė Quito ypatinga ne tik savo archajiškumu, bet ir tuo, jog tai vienintelė sostinė pasaulyje, esanti taip arti veikiančio ugnikalnio. Keturių asmenų šeima, nusipirkusi žemės sklypą šiame mieste, buvo sužavėta atsiveriančiu nuo skardžio horizontu – nuostabi gamta, lyg ant delno esantis senamiestis ir kompoziciją užpildantis ugnikalnio vaizdas – ko dar reikia po darbų pailsėti trokštančiam žmogui? Nauja gyvenamoji vieta buvo išrinkta, užsisvajojusiems šeimininkams beliko tik surasti architektą ir sukurti projektą. Čia ir buvo susidurta su didžiausiomis problemomis – visi Quito architektai labiau prisirišę prie žemės, o ne dangaus (miestas išsidėstęs ant kalnų apsuptos plokštumos), todėl statyti namą ant virš miesto esančio skardžio jiems neatrodė gera idėja, greičiau rizikos ir pavojaus ženklas. Visai per atsitiktinumą būsimieji šeimininkai susidūrė su Bostono architektu Carlos Zapata, kuris ne tik palaikė gyvenamo namo „iš paukščio skrydžio“ idėją, bet ir pasiūlė kaip ją įgyvendinti.


































