Mados Ikona arba Keturios M

Lee Miller

Iš kairės: 1. — George Hoyningen Huene, Lee Miller Wearing Yraide Sailcloth Overalls, 1930; 2. — Edward Steichen, Lee Miller, 1928

Ilgai svarsčiau kaip pradėti šį tekstą. Kaip vientisame teksto audinyje „išskleisti“ sudėtingą ornamentą: moterį, madą, meną, meilę, mirtį. Ir visas šio išsišakojusio ornamento gijas suvesti į vieną asmenį vardu Lee Miller. Kaip žodžiais nusakyti tai, kas buvo ši kūrėja?

Gelbėdama savo kailį galėčiau ją pavadinti mados ikona.

Akimis perbėgus šios moters gyvenimo faktus, lengvai prisilietus prie internete labiausiai tiražuojamų josios vaizdų, gali pasirodyti, jog ši frazė tobulai atspindi tai, ką ši menininkė darė ir kas ji buvo.

Juk platusis pasaulis visų pirma pažino ją kaip modelį. Lee Miller sublizgo elegantiškose, glamūrinėse mados fotografijose. Jos atvaizdus projektavo, fiksavo ir tiražavo ne vienas garsus to meto mados fotografas.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Pankų subkultūra ir Jamie Reid kaip „Sex Pistols“ vizualumo meistras

Jamie Reid

Prasidėjo viskas nuo nedidelės grupelės. Viskas taip prasideda. Grupelė, kuri netikėjo, jog kova už taiką ar pokyčius įmanoma gėlėmis ir meile. Iš tiesų, iki šiol ginčijamasi, kur tai prasidėjo — Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje. Bet šįkart dėmesį sutelkime į pastarąją, tarptautinius situacionistus ir „Sex Pistols“. Taip taip, kalbu apie pankų subkultūros iškilimą. O tiksliau — apie pankų estetiką, ypač ryškią per jų zinus, plakatus ar albumų viršelius, bei Jamie Reid.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Plakatas kaip kūrinys, Eric Nyffeler

dizainas Plakatas kaip kūrinys, Eric Nyffeler

Rankų darbo spaudos ir šilkografijos entuziastai bei mėgėjai dabar turėtų pasislinkti arčiau savo „vaizduoklių“ nes Eric Nyffeler tai daro labai gerai, turiu omeny plakatus… Jau kurį laiką galime drąsiai teigti, jog gyvename „indie“ kultūros žydėjimo laikotarpyje. Nors gal iš tiesų tiksliau būtų sakyti „jie“ gyvena, nes vargu ar pas mus atsirastų daugiau už vienos rankos pirštų kiekį, tokių, „vieno žmogaus“ dirbtuvėlių kaip „Doe-eyed“.  Ne, tikrai nenagrinėsiu kodėl ir kaip, nebandysiu paaiškinti jau tūkstančius kartų apkalbėtas temas apie „problemas“, kurių nėra. Tiesiog pristatysiu aukščiau minėtos kultūros atstovą ir įvaizdintoją, gyvenantį savo svajonėmis.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Intensyvios konstrukcijos iš Baltarusijos

interviu Intensyvios konstrukcijos iš Baltarusijos

Miestas didvyris Minskas nedažnai atsiunčia savo garso į Lietuvą. Todėl išsiskiria grupė „Gurzuf“ — jie čia buvo jau trečią kartą. Išskirtinumas ne vien skaičiuose. Neįprastas pasirinkimas ir instrumentų (būgnai+akordeonas), ir stiliaus (kažkada rašė prisiskiriantys accordion madness, čia kaip punk’o, hip-hop’o, folk’o ir klasikos lydinys). Paskutiniame jų koncerte „Brodvėjuje“ įdomiai atrodė ir tai, kaip į juos reagavo publika — didžiąją dalį koncerto oriai prasėdėję prie staliukų, pabaigoje žmonės plojo atsistoję. Spektakliams būdingas etiketas čia šiek tiek tiko — Artem Zalessky ir Jegor Zabelov pasirodymas be pompastikos, su pozityviu (lai ir nuoširdžiu) artistiškumu. Kaip įdomioje kelių etiudų pjesėje. Pagrindinė jos idėja — muzikos energija, kelianti klausančių emociją. Plačiau apie energiją ir bendrą veiksmą gyvenime sutiko papasakoti jie patys.

Ar Gurzuf — pirmas projektas, kuriame jūs grojat? Ką veikėt iki to — ar grojot kur nors kitur? Kaip viskas prasidėjo?

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Vardas, kurį drovėjausi ištarti arba primirštas skandalas

Leni Riefenstahl

Pirmą kartą jos vardą nugirdau atsitiktinai. Suaugusiųjų pokalbyje. Nuskambėjo jis labai labai ne kaip. Man buvo gal kokie aštuoneri. Filmai apie rusų kareivius, narsiai gynusius pasaulį ir didžiąją sovietinę tėvynę nuo sužvėrėjusių nacių ir kapitalizmo, buvo vis dar „ant bangos“ . Tokiame kontekste Leni Riefenstahl — suskambo siaubingai. Potekstė buvo labai vienaprasmiška — nacių kekšė, amžiams subjaurojusi šventą kino režisieriaus amatą.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Beverčiai kūnai ir traumuojančios patirtys Diane Arbus fotografijoje

Diane Arbus

Tolerancijos gynėjai ir skleidėjai apšauks mane visomis įmanomomis fobijomis, bet pripažinkime bent jau sau, jog kitokie, marginalūs kūnai — seni ar neįgalūs — mūsų visuomenėje nėra kažkokios vertės nešėjai. Mes ir tie, kurie neperžengia kažkokios nematomos, bet sutartinės, savaime suprantamos lūkesčių ribos, vadinami „normaliais“. Mūsų dauguma, o mažumą apšaukiame nukrypusiais ar iškrypusiais — taigi, nebevertingais, blogais, sugadintais kūnais. Per daug plonas, storas, aukštas, žemas, senas, keistas? Gal seksualinės patirtys kitokios, neįprastos? Lyg kitas pasaulis, kurio kasdienybėje stengiamės nepastebėti, praeiti nuleidus akis, tačiau slapčia trokštame ir siekiame stebėti — per rakto skylutę, nematomai, kad nebūtume apšaukiami tokiais pačiais keistuoliais.

Skaityti toliau be komentarų…

Dalinkitės su draugais:
  • Facebook
  • Twitter
  • email
  • MySpace
  • del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Digg

Puslapis 4 iš 75« Pirmas...23456102030...Paskutinis »
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)