Tiesą sakant, niekada nejaučiau pernelyg didelio susižavėjimo šiuolaikine architektūra ar konkrečiu jos pavyzdžiu. Matyt, tam buvo lemta baigtis, rodos, dar visai ką tik, praėjusią vasarą. Tam tikro atsivertimo link kitokio požiūrio kaltininku tapo naujosios Oslo operos pastatas (toks baltas „ledkalnis”, visa didybe styrantis senojo Oslo uosto teritorijoje) su kūrybinių jos tėvų - norvegų architektūros ir interjero dizaino komanda „Snøhetta”. Ir netgi manau, kad ne man vienai.

Nuotrauka iš www.touscene.com

Mintyse surūšiavus vasaros kultūrinę dokumentaciją tam tikrais kąsniais norisi pasidalinti ir su “Meno Duobės” publika. Šįkart - stamboka porcija iš Stavanger miesto Norvegijoje.
O pats Stavanger, kaip žinia, yra šių metų Europos kultūros sostinė. Ir dar penktas pagal dydį miestas Norvegijoj. Tačiau dabar ne apie tai.

Kokį pasaulio miestą pavadintumėte meno centru? Paryžių? Londoną? Gal Veneciją? O gal teko girdėti apie Juodosios uolos (Black Rock) miestą Nevados dykumoje? Jis yra trečias pagal dydį miestas Nevados valstijoje, JAV, bet egzistuoja tik savaitę per metus. Ir tik vardan meno.

Kiekvienas iš mūsų turim savo mieste sau mielas vietas, kur vis grįžtam ir grįžtam tiesiog pasėdėt, išgert vyno, pakalbėt, papiešt.. Dažniausiai tas vietas susirandam patys per kažkokį stebuklingą atsitiktinumą, po to jas prisijaukinam, prijaukinam joms savo artimus žmones. Londono miestas nusprendė padovanoti tokią vietą savo jaunimui ir menininkams ir sukūrė štai tokią erdvę, kurią matot nuotraukoj. Svarbiausia, kad tai nėra kažkokia vieta skirta būtent kažkokiems apibrėžtiems tikslams, tai tiesiog poilsio aikštė, kur visi gali susirinkt, bendraut, keistis idėjom. Šią vasarą taip pat ten vyks įvairūs renginiai, menininkų parodos, kabaretas, spektakliai ir t.t.

Garsusis meno teroristas Banksy nustebino visus pereidamas į kitą lygį, organizuodamas legalų gatvės meno festivalį. Šį renginį, kurio vieta tapo apleistas pietų Londono tunelis, per tris dienas aplankė apie 30 000 žiūrovų, pradedant nuo garbaus amžiaus močiučių su anūkais ir baigiant svečiais iš užsienio. Tokio masto street art’o renginio pasaulis tikriausiai dar nėra matęs, tai tikrai kažkas daug žadančio ateities gatvės meno scenai.

Niekam ne paslaptis, kad Milanas jau seniai diktuoja pasaulines mados ir interjero dizaino tendencijas. Norite patekti į Milano dizaino savaitę - svarbiausią baldų ir interjero dizaino renginį, pritraukiantį tūkstančius žmonių iš viso pasaulio? Ar žinote, kad yra būdų ten patekti ir už dyką?

Klausimai diskusijai:

• Ar norėtumėte nuvykti į tokią parodą?
• Gal vyksite kitokiu būdu?

Prieš kelias dienas teko lankytis Lietuvos Kino Studijoje. Visų pirma kas patraukė akį tai didžiulės erdvės, prikrautos įvairiausių daiktų. Ištisi kambariai - vienuose įvairūs baldai, rakandai, viskas apdulkėję, sukrauta, jautiesi kaip sendaikčių turguje, gali ieškoti įvairiauisų daikčiukų, knistis ten valandomis, kituose šimtai kostiumų, suknelių, paltų, batų, skrybėlių - ištisi kambariai, salės pilnos praėusių gyvenimų liekanų. Dauguma daiktų iš sovietinių laikų, kiti imituoja pokarinius laikus. Prireikus, daiktai naudojami filmavimui, perdaromi, pritaikomi, kiti - nuomojami žmonėms.

Gerbiu ŠMC Lietuvoje už pastangas ištraukti mus iš tos meno ir kultūros duobės į kurią įkritome, netgi tikriausiai nebuvome išlindę jau gan seniai dėl įvairiausių priežasčių. Bet kaip sakoma, tikrai besidominčio ir vertinančio meną ir šiaip grožį žmogaus nesulaikys niekas, nukeliauti į kitą pasaulio kraštą pamatyti užjūrio menų anksčiau negu juos atveš į mūsų sustirusią, dar vis bundančią šalį. Na gal apie “kitą pasaulio kraštą” perlenkiau, bet šią vasarą buvau Prancūzijoje, o kas joje nebuvo, ar ne? Tačiau apie Eifelį ar Luvrą tiesą sakant neturiu ką pasakyti, nors prisipažinsiu , Prancūzijoje buvau pirmą kartą, o didžiausią įspūdį paliko Pompidou. Apie tai ir kalbėsiu.