Kiekvienas iš mūsų turim savo mieste sau mielas vietas, kur vis grįžtam ir grįžtam tiesiog pasėdėt, išgert vyno, pakalbėt, papiešt.. Dažniausiai tas vietas susirandam patys per kažkokį stebuklingą atsitiktinumą, po to jas prisijaukinam, prijaukinam joms savo artimus žmones. Londono miestas nusprendė padovanoti tokią vietą savo jaunimui ir menininkams ir sukūrė štai tokią erdvę, kurią matot nuotraukoj. Svarbiausia, kad tai nėra kažkokia vieta skirta būtent kažkokiems apibrėžtiems tikslams, tai tiesiog poilsio aikštė, kur visi gali susirinkt, bendraut, keistis idėjom. Šią vasarą taip pat ten vyks įvairūs renginiai, menininkų parodos, kabaretas, spektakliai ir t.t.

Pirmas klausimas, kuris man kilo pažiūrėjus šį spektaklį tai - ką čia veikia tokia masė žmonių? Kauno Dramos teatro salėje, nors ir buvo šalta, bet žmonių susirinko daug, manau per daug. Paaugliai, pagyvenę žmonės, “kostiumuoti” vyrai - labai skirtinga publika. Aišku, spektaklio lankomumas, pilnos salės - turbūt tai kiekvieno režisieriaus svajonė, bet… Ką čia veikė visi šie skirtingi žmonės? Atėjo “pasikultūrinti”? Išgerti kavos naujoje teatro kavinėje? Ar tiesiog “dėl vaizdo”?

Šiandien teko lankytis Kauno dramos Teatro užkulisiuose, susidomėjau sriubos teatro ypatumais ir grįžus radau šiek tiek idomybių. Taigi sriubos teatras atsirado Švedijos sostinėje Stokholme, tiksli data neaiški, bet vienas pagrindinių teatrų Klara Soup Theater iki šiol veikiantis Stokholme atsidarė 1989 metais. Istorija yra tokia, jog ankstesniais laikais valdžios žmonėms pietų metu padžiuginti, kavinėse būdavo vienas ar keleta aktorių, kurie vaidindavo įvairius lengvo turinio pasirodymus, dažnai komedijas.