Kai pagalvoji apie Olandiją, prieš akis stoja stereotipiškas tulpių ir malūnų kraštas, ausyse kauška klumpės, o aplink visi keistai šypsosi. Šis vyrukas taip pat iš Olandijos, bet jo veido išraiška ir tuo labiau idėjos, savotiškai iškreipia reprezentacinį, turistinį šios šalies veidą. Gerąja prasme.
Pastaruosius keletą metų mano akis ir dėmesį pritraukdavo vien minimalistinė architektūra bei dizainas, o posakiai “mažiau yra daugiau” ar “paprastumas tobulume” buvo vieninteliai gerbtini ir turintys išskirtinę prasmę. Todėl, likau nustebinta pati savęs, kai mano akis ir susidomėjimą patraukė Jorge Pardo – žmogus, kuriantis dizainą, tapybos darbus ir architektūrą, tačiau griežtai teigiantis, jog visa tai yra skulptūra. Niekada nemėgau visų spektro spalvų sudėliotų viename plote, o tuo labiau tarpusavyje maišomų negrynų, pastelinių atspalvių. Tačiau Jorge Pardo dėlionės patraukė savotiška atmosfera, išskirtinumu ir tarpusavio darna.
Instaliacija “Corpo Onbroso”, 1993
Judy Pfaff nustebins ir teigiamai nuteiks bet kokį, kad ir labai kritišką ar snobišką žmogų. Ši kūrėja įrašė save į šiuolaikinio meno pasaulio istoriją prieš gerus du dešimtmečius, o jos darbų įvairovė ir tematika stebina daugybę kritikų, patyrusių menininkų ir dar tik pirmus žingsnius žengiančių jaunuolių. Architektūra, skulptūra, dailė ir instaliacijos – būtent toks platus spektras. Svarbu pažymėti ir tai, jog didžiausią dėmesį Judy Pfaff skiria būtent organiškoms medžiagoms.
Paroda ant šiuolaikinio meno muziejaus stogo Manhetene
Na štai atėjo laikas ir mums pristatyti garsųjį pop-art’o atstovą Jeff Koons. Daugeliui iš jūsų turbūt teko ne kartą susidurti su šio ekscentriško menininko darbais. Paskutinis menininko projektas ir idėja tik dar kartą įrodė jo akiplėšiškumą ir neribotas galimybes.
Nuo rugsėjo mėnesio visame pasaulyje netyla kalbos ir pasipiktinimas apie įžūlaus amerikiečio “šlamšto” parodą karališkame Paryžiaus Versalyje. Visi tik spėlioja, kaip šitam menininkui pavyko įsibrauti į Liudviko XIV valdas ir netgi pastatyti savo biustą karališkajame sosto kambaryje!
Inferno Krateriu žingsniuojantys piliečiai, 2006.
MASLEN & MEHRA – tai dviejų menininkų kolektyvo pavadinimas, sudarytas iš abiejų vardų (Tim Maslen ir Jennifer Mehra). Ši pora nagrinėja mūsų amžiui labai aktualią problemą – gamtos ir urbanistinio pasaulio santykį. Šiuolaikinio pasaulio žmogui, pripratusiam gyvūniją ir gamtą matyti zooparke, televizijos ekrane ar žurnalo viršelyje, natūrali ir laukinė gamta tampa atskiru, seniai užmirštu pasauliu.
Menininkai, pasitelkę juostinės fotografijos ir instaliacijų techniką, sukuria žiūrovams epizodus, kurie priverčia bent akimirkai sustoti ir pažvelgti į tai, ką galbūt galėtume turėti savo aplinkoje ir dabar – nuostabius vaizdus, įvairias gyvūnų rūšis vis dar dalyvaujančias mūsų gyvenime ir harmoniją, kuri kažkada dar gyvavo mūsų aplinkoje.
Satyrikas, būtinai suerzinantis kiekvieną, kuris turi nors lašą konservatyvumo, gerbia religiją, papročius, moralės taisykles ir visus kitus, anot Maurizio Cattelan “nieko nevertus” niekus. Šis veikėjas įsibrovė į meno pasaulį ne tik netilpdamas į jo rėmus, bet ir stengdamasis juos visiškai sulaužyti, paneigti, o svarbiausia išjuokti.
Absurdo teatru tapusios parodos leidžia žiūrovams pasimėgauti tokiais reginiais kaip prie virtuvinio stalo sėdinti ir bandanti nusišauti voverė, miniatiūrinis besimeldžiantis Hitleris, popiežius, nutrenktas meteorito, arba tarkim lauke prieš praeivius besipuikuojantys trys pasikorę vaikai.
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
|||||
 |
 |
|||||
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
