Satyrikas, būtinai suerzinantis kiekvieną, kuris turi nors lašą konservatyvumo, gerbia religiją, papročius, moralės taisykles ir visus kitus, anot Maurizio Cattelan “nieko nevertus” niekus. Šis veikėjas įsibrovė į meno pasaulį ne tik netilpdamas į jo rėmus, bet ir stengdamasis juos visiškai sulaužyti, paneigti, o svarbiausia išjuokti.

Absurdo teatru tapusios parodos leidžia žiūrovams pasimėgauti tokiais reginiais kaip prie virtuvinio stalo sėdinti ir bandanti nusišauti voverė, miniatiūrinis besimeldžiantis Hitleris, popiežius, nutrenktas meteorito, arba tarkim lauke prieš praeivius besipuikuojantys trys pasikorę vaikai.

1950 pabaigoje prasidėjo judėjimas neigiantis modernizmo geometrinės abstrakcijos idėjas, šio judėjimo atstovai atvirkščiai norėjo sulyginti meną su gyvais organizmais ir išreikšti savo idėjas lanksčiomis ir gyvomis struktūromis. Ernesto Neto kūryba priskiriama organinei architektūrai. Jo abstrakčios instaliacijos dažnai užima visą erdvę, jis kviečia žiūrovus susipažinti, paliesti ir net užuosti šias “būtybes”.

Puikus menas, kurio kūrimo procese galite sudalyvauti ir Jūs! Skulptorius Jamie McCartney vieną rytą pabudęs pajuto nerealų įkvėpimą, jo rezultatą matote prieš akis. Įdomiausia, jog moterų vaginų kolekcija pasirodo turi žinią jums - meno vartotojai.

“Vaginų tiek daug ir jos tokios skirtingos bei unikalios, kaip ir mūsų kiekvieno veidas. Vyrai dažniausiai yra matę daug daugiau vaginų nei moterys, be to moterys dažniausiai per savo gyvenimą pamato tik savo vaginą ir tai ne iš pakankamai arti. Mano tikslas leisti žiūrovui susipažinti su vaginų įvairove ir grožiu.” - teigia erotinio meno genijus.

Be abejo toks kūrinys sulaukė daug dėmesio ir netgi pradės savo parodų turą po Europą!

Kaip visada, o ypač mūsų amžiuje, menas ir kūryba neatsiejami nuo komercijos. Šį kartą akį patraukė pašiepiantis naujienų pristatymas. Damien Hirst - kūrėjas, šiuolaikinio meno pasaulio erdvėje sekamas ir komentuojamas taip, jog jau lyginamas su Britney Spears iš operos “<…> nusipirko naują porą batų”. Būtina pabrėžti, jog nuo 2004 metų tai antras pagal turtingumą pasaulyje menininkas ( pirmasis sąraše puikuojasi Jasper Johns ). Nenuostabu, jog pradėjusi domėtis jo kūryba radau biografiją su labai išsamiomis ir kartais atrodo visai nereikšmingomis detalėmis. Šiuo metu garsūs laikraščiai publikuoja labai “svarbų” gandą, jog 200 autoriaus darbų “užstrigo” White Cube galerijoje, na, ne veltui juk artėja aukcionas, kurio pardavimai turėtų pasiekti tokius skaičius, jog turbūt kai kurie supyks jei tai netaps pagrindine vakaro žinių tema..

Jennifer Strunge - menininkė, kuri verčia pažvelgti į skulptūrą kitu rakursu, šiek tiek linksmiau ir minkščiau. Jos monstrai, pagaminti iš įvairiausių medžiagų, kurias ji randa kasdienybėje ar padėvėtų drabužių parduotuvėse, gyvena Baltimoro vaikų ir suaugusių aplinkoj ir dažniausiai būna daug didesni už juos, taip pabrėždami savo tikrumą ir svarbumą. Kiekvienas iš jų turi savo unikalų charakterį ir išvaizdą su kuria šį kartą jus supažindinsiu.

Paskutinis keistas žodis šio straipsnio pavadinime tai britų jaunojo menininko, besišlaistančio Londono gatvėmis žvelgiant sau po kojomis ir ieškančio kur sukurti miniatiūrinį paprastam praeiviui nepastebimą pasaulėlį, pseudonimas. Numesti saldainių popierėliai, cigarečių nuorūkų laukai, nutekamųjų vamzdžių kriokliai, visa tai akimirkai lyg iš vaikystės persikelia į amžinai skubančių banko darbuotojų, supermarketo pardavėjų ar skaičiais perpildytų studentų kasdienybę.

Praėjusią vasarą besilankydamas Paryžiaus šiuolaikinio ir modernaus meno centre Pompidou tarp begalės įvairiausių menininkų darbų gerai įsiminiau pilką veltinį fortepijoną su raudonu kryžiumi. Tokia buvo pirmoji mano pažintis su Joseph Beuys, aišku tada dar neturėjau supratimo kas tai per žmogus. Nemaniau, kad dar teks su juo susidurti.

Atėjus pavasariui akis traukia ryškesnės spalvos, tad ir mano dėmesį patraukė labai žaismingas iliustratorius Jon Burgerman. Šiuo metu Londone Concrete Hermit galerijoje galite išvysti jo parodą, kur visus nustebindamas pagrindinį dėmesį autorius skyrė nuotraukoje esančioms skulptūroms (gal ne iš karto pastebėsite, jog tai mikės pūkuotuko personažai :]), pabrėždamas, jog jis stengiasi realizuoti kuo įvairesnes idėjas.

Na brangieji, šį kartą pristatysiu šiek tiek netašyto ir galbūt jautresnės uoslės žmogui dvokiančio meno! O tokį, puikiai vienas po kito, štampuoja Jungtinių Karalysčių vaikas, David Shrigley. Galbūt jo darbai labiau primena mokinukų per nuobodžias pamokas peckiojamus paraštėse piešinukus, bet jeigu visas pasaulis atkreipė į tai dėmesį, manau kažkas tame yra, todėl vertėtų žvilgtelėti ir jums.

Šis gan įdomus autorius užsiima netik knygų “skrodimu”, tačiau labiausiai išpopuliarėjo internete jų dėka, todėl tai tapo savotiška jo vizitine kortele. Brian’as sugeba tranformuoti pasenusius žemėlapius, knygas, atlasus, enciklopedijų tomus ir netgi audio kasetes. Autoriaus darbai sukūria ryšį tarp teksto ir vaizdų, priverčiantį stebėtoją kitaip pažvelgti į mus supančius daiktus.