Tema: Skaitiniai

Vivays publishing — nauji žaidėjai knygų leidyboje. Crazy design ir Crazy gifts

dizainas Vivays publishing — nauji žaidėjai knygų leidyboje. Crazy design ir Crazy gifts

Rodos, jau pradėjome abejoti spausdinto žodžio reikalingumu. Bent jau tie, kurie besąlygiškai tiki technologine pažanga, paversiančia mūsų gyvenimus dar vienos revoliucijos liudininkais ir naujų įrenginių naudotojais. Tačiau panašu, kad ankstyvos revoliucionierių viltys bent jau kolkas netampa realybe — knygynai dar gyvuoja, leidžiamos naujos knygos, netgi kuriamos naujos leidyklos. „Vivays publishing“ yra būtent ta kompanija, kuri nepabijojo negatyvių nuotaikų leidybos teritorijoje. Jos įkūrėjai teigia jaučiantys, kad rinka spausdintai iliustruotai knygai dar garantuotai yra. Juk tokia knyga perduoda kažką, ko pakeisti beveik neįmanoma, įskaitant apčiuopiamą pavidalą, galimybę kolekcionuoti kaip nemažą išliekamąją vertę turinčius daiktus, dalintis ar dovanoti. Pozityviai žengę pirmyn Vivays sėkmingai formuoja draugiškos leidyklos įvaizdį ir suteikia galimybę vartyti pirmuosius jų darbo rezultatus.

Skaityti toliau be komentarų…


„Война“* arba karas su vidiniu idiotu

kita „Война“* arba karas su vidiniu idiotu

„Kas mato smukimo požymius, tas supranta, kad moralė ir visa, kas slypi už švenčiausių jos pavadinimų ir formų liudija apie gyvenimo menkėjimą, pabaigos artėjimą, „baisų nuovargį“ – F. Nietzshe.

Gal tai paranoja, bet kažkodėl man vis atrodo, jog etika (oficialioji moralė) nesuderinama su estetika (Jan Saudek, Banksy, Andre Serran, Pier Paolo Pasolini, Šarūnas Sauka, „Tūkstantis ir viena naktis“ ir t.t.). Nors… kiek egzistuoja sąvoka – menas, tiek egzistuoja ir diskusijos apie meno formas, suvokimą, svarbą, reikšmę, tikslus, misiją, vertę… Ir kaip bebūtų gaila dažnai šios diskusijos paverčiamos kriterijais, suteikiančiais objektui, veiksmui, konstruktui meno kūrinio statusą, tarsi menas negalėtų egzistuoti be įvardijimo.

Uždaras ratas, iš kurio kartais taip sunku ištrūkti (ypač meno vertintojams).

Galbūt todėl pastaruoju metu Rusijos meno ir kultūros pasaulį krečia aistringos diskusijos apie tai, kas iš tikrųjų yra menas.

Skaityti toliau be komentarų…


Naftalinas – geriausias pasauly narkotikas

buvau maciau parasiau Naftalinas – geriausias pasauly narkotikas

Kažkaip sutapo, jog prie šito teksto prisėdau kovo 8 – tą.

Matyt tarptautinė moterų solidarumo diena – geriausias laikas pagalvoti apie moteris ir moteriškumo atributus. Todėl pradėsiu nuo to, kas dvelkia naftalinu ir it veidrodis atspindi vyraujantį visuomenės požiūrį į tai, kokia turėtų būti moteris. Mada.

Skaityti toliau be komentarų…


Socialiai praturtinta erdvė ir bendruomenės sukurtas “The George”

muzika Socialiai praturtinta erdvė ir bendruomenės sukurtas The George

Kai kurios erdvės kuria savo vertę per estetiką ir vizualumą, patraukdamos žiūrovą įdomiu interjeru ir sukurta atmosfera. Tačiau turbūt visi pritartumėte, jog tai ne vienintelis elementas verčiantis mus lankytis ir užsukti į kai kurias vietas nuolatos, susitikti čia su savo draugais ir naujais žmonėmis, bendrauti ar užsiimti kokia mėgiama veikla. Sakyčiau, erdvių skirstymas į formalias ir neformalias yra labai taiklus ir jaučiamas. Neformalios erdvės dažnai būna pačios mieliausios jaunam žmogui – čia nereikia rūpintis kad susikūprinęs ir netvarkingai sukryžiavęs kojas sėdi ant žemės, kad foteliai ir sofos labai nudrengti ir dulkini, kad visi rūko viduje ar kad kas tave nužvelgs įtartinu žvilgsniu, jeigu prieisi tiesiog pasilabinti su pirmą kartą matomu žmogumi.

Deja tokių erdvių yra mažai, jos neturi formalių dokumentų, kavinių ar meno centrų statusų, veikia tiesiog entuziastų dėka, kurie gyvena tuo ką daro ir daro tai dėl ko gyvena. Jeigu suregztumėte idėją atidaryti nišinę, neformalią erdvę, turbūt šiuo metu tam pati tinkamiausia vieta būtų Berlynas, kur nekilnojamo turto kainos ir įstatyminė bazė leidžia mieste atsidurti skirtingiausiems inkliuzams. Tuo tarpu Londonas stengiasi ir kapanojasi, tačiau tenka ir pakovoti. Šį kartą pristatau “The George”, jį galima būtų pavadinti tiesiog bendruomenės/meno/kūrybingumo erdve, kurioje renkasi jaunimas arba vyresni atviro mąstymo žmonės ir įvairiausių menų entuziastai, o aktyviausiai bene reiškiasi muzikantai.

Skaityti toliau be komentarų…


Baisu būti popkultūros dalimi

muzika Baisu būti popkultūros dalimi

Apgailėtina Lietuvos popkultūros situacija – nuolat mane erzinanti problema. Dar kartą rimčiau apie tai pagalvojau pamačiusi Deimanto Narkevičiaus kūrinį „Ausgeträumt“. Menininkas jį nufilmavo jaunos grupės Without letters dainai. Anot jo, svarbiausia kūrinio tema naivumas. Nei vienam Lietuvos populiariosios muzikos kūrėjui nepavyko pasiekti tarptautinio pripažinimo, tad jaunų žmonių pasiryžimas kurti grupę tam ne itin palankioje kultūrinėje terpėje atrodo itin idealistiškas.

Skaityti toliau be komentarų…


Tikrasis naujųjų medijų menas ir “Learning to love you more” projektas

kita Tikrasis naujųjų medijų menas ir Learning to love you more projektas

Turbūt vienetai vis dar abejoja interneto poveikiu visuomenei, suteikta pažanga skurdesnėms valstybėms ar tarkime rytų Europai, kur piratavimas išaugino perspektyvių specialistų kartą. Internetas bei jo suteikiamos galimybės neabejotinai mums visiems suteikia didesnias galimybes mokytis, pažinti, bendrauti, kurti. Praktikoje jau pasitaiko tokių pavyzdžių, kai asmenys savarankiškai išmoksta ir perpranta daugybę anksčiau buvusių neprieinamų mokslinių žinių. Visa tai puikiai jums žinoma ir plačiau apie tai kalbėti neverta.

Taigi kalbėkime apie tai, kas vis dar užslėpta, nepažinta, abejotina, kažkiek nauja ir nesuprantama – naujųjų medijų meną. Kalbėsiu ne apie tas naująsias medijas, kurios jau greitai skaičiuos šimtmetį (kalbu apie video ir garso menus), kalbėsiu apie tai, kas vis dar kelia klausimus, ir vis dar daugeliui yra nesuprantama – būtent apie dar visai naują tinklalapio fenomeną, žiniatinklį ir tiesiog virtualią realybę. Dažniausiai šiuolaikinį meną pradedame cituoti nuo gerbiamojo Marselio Dušampo (Marcel Duchamp) ir jo garsiųsjų tezių bei filosofijos. Naujųjų medijų menas nagrinėja ir kalba apie visai kitą dimesniją, prasidėjusią nuo teoretiko Lev Manovičiaus (Lev Manovich). Ši dimensija tiek skiriasi nuo šiuolaikinio meno dimensijos, jog ir kuratoriams, ir meno istorikams tenka iš naujo permąstyti bendras tendencijas, šiuolaikinio ir naujųjų medijų meno skirtumus bei panašumus, eksponavimo tradicijas bei institucijų galią apskritai. Naujosios medijos, o tiksliau virtualus tinklas keičia bei griauna daugumą meno taisyklių, kelia klausimus ir žinoma kuria visiškai naujas meno suvokimo formas.

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 4 iš 8« Pirmas...23456...Paskutinis »
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)