Noriu pristatyti ir pasiūlyti susirasti patiems knygą, kuri pilna tikrovės, istorijos, gyvenimo ir nuoširdumo - Victoria Hislop “The Island”. Knyga pasakoja apie tragediją ir žmonių gyvenimą egzistavusį visai neseniai 1903 - 1957 metais. Viduržemio jūra, Graikija, mažutė sala puse valandos laivu nuo Kretos - Spinalonga. Būtent XX amžiaus pradžioje čia buvo atidaryta raupsuotųjų kolonija. Vieta, kur XVI amžiuje gyveno Venecijiečių aristokratija, kur vyko mūšiai su piratais, vėliau turkų aristokratijos okupuota ir apgyvendinta, tapo visų vengiama ir engiama. Būtent čia pradėjo vežti visus - ir tuos, kurie sunkiai sirgo, ir tuos, kurie tik turėjo pirmas ligos žymes, ir vaikus ir suaugusius.

Visiškai neintriguojanti ir niekuo neišsiskirianti „pažintis” su rašytoju prasidėjo tuomet, kai vieną eilinę dieną ieškojau naujos knygos. Besklaidant jas, vieną po kitos, akys sustojo ties nežinomo rašytojo knygos pavadinimu „Skaitalas”. Pats knygos aprašymas nesužavėjo tiek, kiek pati rašytojo asmenybė - girtuoklis, valkata, poetas ir genijus.

„Naujausių laikų istorija: Vadovėlis pradedantiesiems/eilėraščiai”

Būti poetu

leisi knygas, kalbėsi
mirusiom kalbom

kol galų gale imsi girdėti:
sutrikę, nusukę akis, burblena -

įdomu įdomu.

Gintaras Grajauskas

Būtent taip labai, poezija įdomi šiandien. Vos ne pati susirinko visus žaislus, patempė lūpą ir iškeliavo iš apyvartos žmonių sąmonėje/pasąmonėje. “<…> du buvo protingi, o trečias poetas <…> dabar nusijuoki, iš trečio.. iš kvailo..” - ir lyg nebūta tų laikų, kai poetai buvo svarbūs ir gerbiami visuomenėje.

Šiandieniniame meno (ir ne tik) pasaulyje konceptualizmo terminu žongliruojama taip dažnai, kad jaučiu pareigą priminti tikrąsias šios meno srovės ištakas ir nekelti bereikalingos painiavos. Taigi siūlau vadinti daiktus (šiuo atveju - reiškinius ir procesus) tikraisiais jų vardais.

Nu ką draugai, kolegos - apie grožį? Iga ga
Pirma. Verbalinė išraiška.
Grožis yra verbalinė neišsakomumo išraiška. Grožis yra ,,arklys”, arba, kodėl idėjos transformacijos nelydi verbalinė metamorfozė?

Nieko neišduodantis knygos viršelis ir tarsi lengva ranka „lyg tarp kitko” aukso spalvos raidėmis brūkštelėtas pavadinimas - „Žmogus be savybių”. O Robertas Muzilis? Veikiausiai daugeliui sako dar mažiau, nei pats pavadinimas, kuris tarsi atskleidžia, jog knygoje slepiasi istorija apie žmogų neturintį savybių.