Užaugusi su šokio žingsneliais iki šiol jaučiu silpnybę judesio menui, todėl neatsispyriau pagundai įmesti į ,,Meno Duobę‘‘ šį mažą , šokio istorijoje jau palikusį pėdsaką, stebuklą. Nors tai pirmasis toks straipsnis čia, tikiuosi choreografija bus maloniai priimta ir pripažinta menu.

Rugpjūčio antrąją dieną pasirodė „youtube`inis” trip hop`o senbuvių Portisheadų naujojo albumo koncertinis įrašas. Stilius Jų gana varijuojantis. Jame ir jazzo ir house`o elementai pinasi, o jų koherentiškame liūliavime atsiranda tas savotiškas duslus taktas, kuris ir identifikuoja jau pačiais pirmais akordais, kad tai Jie ir ne kas kitas. 31-na minutė nostalgijos, jau minėtų duslių garsų, savotiškai įtampa nuspalvinto atsipalaidavimo, visiško pasinėrimo į ritmą. Septynios naujo albumo dainos.

“COIL is a hidden universal. A code. A key for which the WHOLE does not exist. Is NONEXISTENT, in silence and secrecy. A spell. A spiral. A serpents SHt round a female cycle. A whirlwind. A double helix. DNA. Electricity and elementals. Atonal noise, and brutal poetry…” - Taip savo manifestą pradeda viena garsiausių ir prieštaringiausių industrial fronto grupių - COIL, kūrusi 1982-2004m.

The Tiger Lillies jau antrą kartą žavės, provokuos bei šokiruos lietuvius. Iš Londono užkampių, kur verda tragiškas gyvenimas, į didžiąją sceną grupės dainose įžengia prostitutės, sąvadautojai, narkomanai ir šiaip menkystos. Pernai vainikavę Sirenų festivalį, muzikantai šį rugsėjį sugrįžta papasakoti Lietuvos klausytojams naujos tragiškos istorijos bei pavaišinti gera doze ironijos bei juodojo humoro.

Tolerancija - ilgai lauktas 150 Chris Mars darbų ir nesuskaičiuojamos galybės esė rinkinys.
Chris Mars - alternatyvaus roko grupės The Replacements būgnininkas ir įkūrėjas. Jis paliko šią grupę ir netrukus ėmė įrašinėti savo 4 solo albumus. Visus savo muzikavimo metus Chris nenustojo piešti ir tapyti. Pastelės, ištušuotos servetėlės, lagaminas pilnas pieštukų ir eskizų nuolat šaukė jį…

Koncertas prasidėjo šiek tiek prieš vidurnaktį. Lyg tyčia.

Didžiulio miesto rytuose, televizijos bokšto panosėje ir šiek tiek tolėliau nuo smalsių žvilgsnių dar gerokai prieš dešimtą vakaro vaizdas lyg nespalvotoje, kiek išblyškusioje kino filmo juostoje. Lūkuriuojam ir mes tarpe juoduojančių personų. Hocenplocas Pipirmėtė pakuždėjo juoką ausin: “Kažkokie neoriginalūs jie su spalvomis.” Pakikenę ir šiek tiek sudrumstę juodai/baltos minios harmoniją MiglaMigloj ir Hocenplocas P. patraukė kartu su besibūriuojančiais aplink Raudonojo Salono link…

Nepulkite peikti, kad ruošiuosi rašyti apie jau seniai visiems žinomą Radiohead konkursą Nude Re/Mix, nes nesiruošiu to daryti. Šį rytą tiesiog mano akis ir ausis pasiekė mano manymu geriausias pretendentas į pirmąją vietą.

^{Foto. Svetlana Ryžikova}

Tiems, kas dar nenumano - čia bus kažkas truputį šaltesnio. Bet ir ne visai šalto. Padvelks nakties ir dienos kontrastais. Išvertus tai būtų ir kažkas lunatiškai paslaptingo. Dviejų narių grupė iš Vilniaus, skaičiuojanti gyvavimo dienas nuo 2006-ųjų bei sėkmingai skleidžianti atmosferišką ambient/post rock skambesį. Tiek festivaliuose ar koncertuose, tiek klausytojų pasąmonėje ir dar kažkur gilesniuose kloduose. Lietingas Vilniaus senamiestis tampa palankia terpe pažvelgti iš arčiau.

Nina Hagen yra pakankamai įdomus reiškinys, kad būtų įdomu jį panagrinėti ir dabar, praėjus nemažai laiko nuo jos debiuto. Tiesą sakant, nors Hagen žinoma jau gerus dvidešimtį metų, sunku būtų rasti daug analogų jos muzikai, dainavimo manierai ir ypač balsui.

^{Nuotrauka - Modesto Ežerskio}

Birželio pabaigoje sulauksime debiutinio sąlyginai naujos grupės „Soda” albumo „Sodai”.  Sakysite, kas ta „Soda”? O ar tikrai nesate girdėję „Pūsk Pūsk”? Ne? Tuomet leiskite Jus supažindinti.