Tema: Kinematografija

Trnkos lėlės greta sistemos marionečių

Kalbant apie lėlių animaciją, nesunku sekti grandine, vedančia nuo kreiviausių šiuolaikinių animatorių iki pirmųjų šio žanro autorių. Juo labiau, kad moderniosios animacijos istorija nėra labai ilga ir pinasi su kinu. Tarkime, broliai Quay žinomi tiek už savo makabrišką animaciją, tiek ir už pilnametražius filmus su „tikrais“ aktoriais. Čeką siurrealistą Jan Svankmajer jie įvardina kaip turėjusį nemažai įtakos kuriant. Svankmajer yra dirbęs Jiržio Trnkos (Jiri Trnka) studijoje. Pastarasis pradėjo tradiciją, ėmusią konkuruoti su pozityviu amerikietiškuoju, „disnėjišku“ požiūriu į animaciją.

Skaityti toliau be komentarų…


Vardas, kurį drovėjausi ištarti arba primirštas skandalas

Leni Riefenstahl

Pirmą kartą jos vardą nugirdau atsitiktinai. Suaugusiųjų pokalbyje. Nuskambėjo jis labai labai ne kaip. Man buvo gal kokie aštuoneri. Filmai apie rusų kareivius, narsiai gynusius pasaulį ir didžiąją sovietinę tėvynę nuo sužvėrėjusių nacių ir kapitalizmo, buvo vis dar „ant bangos“ . Tokiame kontekste Leni Riefenstahl — suskambo siaubingai. Potekstė buvo labai vienaprasmiška — nacių kekšė, amžiams subjaurojusi šventą kino režisieriaus amatą.

Skaityti toliau be komentarų…


Jaunoji kino prodiuserė prabyla apie lietuviško kino renesansą

interviu Jaunoji kino prodiuserė prabyla apie lietuviško kino renesansą

Prakalbus apie lietuvišką kiną, dažniausiai išgirstame atodūsius bei išvystame skėsčiojimus rankomis. Nors skeptikų visada buvo ir bus, mūsų kino padangėje įsižiebia vis daugiau ryškių žvaigždžių, o štai prieš porą metų atsirado pirmieji kino ir televizijos apdovanojimai „Sidabrinė gervė.“ Taigi, matyti, jog kino industrija nestovi vietoje, o kaip toji gervė vis stiebiasi aukštyn.

Kino kūrėjų kalvėje — Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) atsiranda vis naujų su šia meno sritimi susijusių specialybių, viena jų — kino, muzikos ir teatro vadyba. Trečiakursė Rimantė Daugėlaitė pasirinko kino vadybos specializaciją ir priklausys antrajai dieninio skyriaus diplomuotų meno vadybininkų kartai. Rudenį organizavusi tarptautinį „Kino šortų“ festivalį ir aktyviai „Skalvijoje“ su įvairiais projektais dirbanti mergina pasakoja apie prodiuserio duoną ir, nors naujasis Kusturica mūsų šalyje dar neapsireiškė, ji neskuba laidoti lietuviškojo kino.

Skaityti toliau be komentarų…


Angelo Badalamenti: Muzika įeinanti į kino istoriją.

kinematografija Angelo Badalamenti: Muzika įeinanti į kino istoriją.

Muzika jau seniai tapo neatsiejama kino, bei televizijos pramonės dalimi. Kino filmų ar televizijos serialų kūrėjai labai atsakingai parenka muziką, o kartais ir kompozitorių, nes tai dalinai lemia kūrinio komercinę sėkmę. Muzika padeda sukurti norimą nuotaiką, manau, daugelis netgi nematydami vaizdo sugebėtų atspėti kokio žanro filmas rodomas. Net tuomet, kai kinas būdavo begarsis, kino seansuose grodavo pianistas ar net visas orkestras, ir savo muzika stengėsi perteikti filmo vaizdus. Vėliau atsiradus technologijai, kuri prie filmo galėjo prijungti garso takelį, garsiniai filmai išstūmė nebylųjį kiną. Yra labai daug dainų, kurias išgirdus automatiškai prisimeni tam tikrą kino juostą. Pavyzdžiui visų atmintyje išliks „Walt Dysney Pictures“ kompanijos animacinis filmas „The Lion King“ ir jame skambanti Eltono Johno muzika. Manau, lygiai taip pat puikiai visi atsimena muziką, skambančią garsiajame praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio pradžios televizijos seriale „Twin Peaks“. Serialą sukūrė garsus, išskirtiniu stiliumi garsėjantis režisierius Davidas Lynchas, o muziką parašė vienas geriausių kino kompozitorių, italų kilmės amerikietis Angelo Badalamenti. „Twin Peaks“ muzika laikoma viena sėkmingiausių visų laikų televizijos projektams sukurtų taip vadinamų „įžanginių temų“. Su ja galėtų konkuruoti nebent kito kultinio serialo „The X-Files“ muzika sukurta kompozitoriaus Marko Snow.

Skaityti toliau be komentarų…


Mirusiųjų istorijos iš K. L.

gtv50911

Kitimai tvirtai apibrėžtoje temoje skatina domėjimąsi – žiūri į juos su įtarimu ir lauki arba revoliucijos, arba evoliucijos. Ne visados pasiseka surasti nuosekliai pildomą filmografiją, kurios atskiras dalis būtų galima palyginti ir duoti “patobulėjo/nesąmonė” išrišimą. Bandymai dirbti su skirtingais žanrais ir idėjomis suburia chaotišką kompaniją, kurioje tarp minios giliadvasių irgi paslaptingos praeities herojų klaidžioja keletas prastai pagamintų monstrų, o netoliese susuktas pseudodokumentinis siaubo filmas konkuruoja su romantizuota biografine drama. Iš tikrųjų, ši įvairovė nurodo, kad režisierius turi (ar nori turėti) gebėjimą kalbėti apie rūpimus dalykus, tam panaudodamas skirtingus raiškos būdus. Bet visgi, pastangos iš esmės išnagrinėti vieną ar kelias pagrindines temas darbams suteikia gylio, o stebintiems – galimybę nerti iki išgrynintos minties.

Konstantinas Lapušanskis (Константин Лопушанский) savo filmais sako: pasaulis baigiasi; žiūrim, ką turim. Iš tiesų, nelabai yra į ką žiūrėti – beveik visi jo darbai yra daugiau ar mažiau linkę į apokalipsę. Nemažai postapokaliptinių kūrinių žmogų vis dar bando įvardinti to pasaulio valdovu. K. L. kyla klausimas – ar verta dar kartą bandyti, matant tai, kas vyksta dabar? Vertės pradingimas banalumo fiestose, kai egoistinis veikimo būdas tampa vieninteliu, nebežmogiškumas padeda iškilti niekinėse, bet visuotinai svarbiose sistemose. Suvienodėjusi zombiška kariuomenė pamažu degraduojančiu intelektu. Galbūt 7 sekundės, kurios atskiria žmonijos egzistavimą nuo sunaikinimo nėra atsitiktinumas, todėl tiesiog reikia palaukti geriant kavą ir lėtai skaičiuojant?

Skaityti toliau be komentarų…


Žmogus laike, erdvėje, tyloje — Š.Bartas apie Tylą ir Nieką

kinematografija Žmogus laike, erdvėje, tyloje — Š.Bartas apie Tylą ir Nieką

Vieni sako, jog Š. Barto filmai apie nieką, galėtume jiems pritarti, tačiau „nieką“ čia reikėtų rašyti iš didžiosios raidės, kadangi Niekas irgi gali būti vertybė. Pažiūrėjus Š. Barto filmus suvoki jog, Nieke slypi visa prasmė, visas didingas žmogaus suvokimas. Niekas įvardijamas, kaip laiko ir erdvės nebuvimas, kaip nieko neegzistavimas. Bet norint suvokti Nieką, juk reikia dar daugiau pastangų, negu suvokti Kažką. Niekas Š. Barto filmuose, reiškiasi per tylą, kurią savo ruožtu, ypač mūsų gyvenime, irgi galima suvokti kaip vertybę.

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 1 iš 712345...Paskutinis »
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)