Tema: Kinematografija

Bas Jan Ader, išmokyk mane nukristi

Prieš porą savaičių ant devynaukščio stogo kažkuriame iš Kauno miegamųjų rajonų su atsitiktiniais draugais gėriau labai pigų vyną. Kartu su alkoholiu mano kraujyje tekėjo saldus laisvės pojūtis, kurio man, kaip ne vienam dienas naktis leidžiančiam siaurose Vilniaus senamiesčio gatvėse, taip trūko. Pamenu, kai, turbūt, to vidinio jutimo paskatintas, atsistojau ant briaunos, norėdamas pažvelgti žemyn.

Aš nebijau aukščio, tačiau tąkart išsigandau kai ko kito – galimybės atsispirti nuo stogą juosiančios skardos ir nugarmėti žemyn devynis paprasto gyvenimo aukštus, tos žemiškosios komedijos ratus.

Žengiau žingsnį atgal ir įsijungiau į užnugarėje vykstantį vakarėlį, tačiau šis jausmas manęs nebeapleido. Negalėjau suprasti, ar baisu kristi ar pasiekti žemės paviršių, ar kritimas pasirenkamas ar pasirenka tave. Galų gale tai, kad pasitraukiau dėl galimybės, reiškia, jog to norėjau, tik sau neleidau. Ką apie tai pasakytų Bas Jan Ader?

Skaityti toliau be komentarų…


Paradoksas

grafika Paradoksas

Prisipažinsiu, esu vienas iš tų baisių žmonių, anot kurių už prasto meno kūrimą, propagavimą ir platinimą reiktų bausti mirties bausme.

Tik va tas prasto meno suvokimas… Kad nereiktų vieną dieną pačiai atsidurti kitoje barikadų pusėje.

Bet ne ta iki koktumo apdairi baimė paskatino dar kartą permąstyti asmenines nuostatas.

Nesenai pasižiūrėjau baisiai šūdiną filmą apie vieną tokį bičą. Iš to filmo siužeto supratau, jog tas bičas turėtų būti kažkas… Gal brutali, iki galo neapmąstyta ar nesuvaldyta valia, virtusi buka jėga. O gal pernelyg tiesmuka nepasitenkinimo šiuo pasauliu išraiška.

Skaityti toliau be komentarų…


Apie MGdM ir kosmosą

Šįkart mano pasakojimas prasidės nuo nuostabaus ir paprasto kaip pasaulis teiginio: Visi mes – iš žvaigždžių. Žvaigždės labai dera su žmogaus prigimtimi, visomis mažutėmis jos ašimis, ir galbūt kaip tik todėl būtent ši medžiaga vienoje iš muzikinių kinematografo Marc Gómez del Moral (MGdM) video-istorijų apibūdina mumyse esančius kosmosus.

Skaityti toliau be komentarų…


Christian Marclay siužetas – Laikas

kinematografija Christian Marclay siužetas – Laikas

The Clock, 2010. Nuotrauka B. Paplauskaitės

Kartą sustabdžiau savo draugą, kalbantį apie akimirkas, klausimu – O tai kiek trunka toji akimirka, a? Žinote, kaip laiko vienetas – sekundė, minutė, valanda. Tarytum kažkuriame iš mūsų pasaulių laikas skaičiuotųsi akimirkomis. Ir, pasirodo, skaičiuojasi.

Skaityti toliau be komentarų…


Esė: Video paveikslų (ne)baigties vizijos

Iš pradžių kiek pažaiskime. Nežinau, kiek iš jūsų matė vaizdus iš rugsėjo 11-osios be jokio komentavimo ir redagavimo. Aš pamenu, kaip man grįžus iš mokyklos ir įsijungus Byvio ir Tešlagalvio seriją, staiga nutrūko transliacija ir ją pakeitė siurrealistinių vaizdų kaskada. Be kažkokių pašalinių vertinimų, komentavimų ir interpretacijų – tai priminė greičiau S. Dali Naujojo Pasaulio gimimą nei, pavyzdžiui, Peterio Bruegel‘io vyresniojo Mirties triumfą. Būtent kažkas tarp vieno ir kito.

Skaityti toliau be komentarų…


Brandi mada ir stereotipai

Kaip žinia Londone šiuo metu ūžia Mados Savaitė. Nepasakyčiau, jog labai aktyviai domiuosi mada, tačiau atradusi mane privertusius nusišypsoti video darbus ir galiausiai pastebėjusi, jog viena jų kūrėjų dar ir yra New York’e gyvenanti lietuvė Lina Plioplytė, nusprendžiau, jog tai bus gardus kąsnelis tiek man, tiek jums.

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 1 iš 912345...Paskutinis »
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)