^{Adomas Danusevičius, Carminio II, 2008}

Šiais performancų ir instaliacijų laikais vis dar reikia drąsos sugrįžti prie tapybos, tačiau atsiranda vis daugiau ir daugiau menininkų, kurie iš naujo atranda šią asmenišką ir šiek tiek ignoruojamą techniką. Lietuvos meno vandenyse ryškėja keli vardai, leidžiantys svarstyti apie tapybos “prisikėlimą”: jaunieji menininkai Alina Melnikova (g. 1983) ir Adomas Danusevičius (g. 1984) renkasi būtent šią mediją dėl jos teikiamų plačių galimybių bei savotiško intymumo. Liepos 15 dieną naujoje šiuolaikinio meno galerijoje “Tulips&Roses” (Gaono g. 10, Vilnius; visai netoli restorano “Stikliai”) atidaryta paroda “Karminas”, kurioje pristatomi Alinos ir Adomo darbai, supažindinantys ne vien tik su šių menininkų kūryba, bet ir su šiuolaikinės Lietuvos tapybos tendencijomis.

^{Foto. Svetlana Ryžikova}

Tiems, kas dar nenumano - čia bus kažkas truputį šaltesnio. Bet ir ne visai šalto. Padvelks nakties ir dienos kontrastais. Išvertus tai būtų ir kažkas lunatiškai paslaptingo. Dviejų narių grupė iš Vilniaus, skaičiuojanti gyvavimo dienas nuo 2006-ųjų bei sėkmingai skleidžianti atmosferišką ambient/post rock skambesį. Tiek festivaliuose ar koncertuose, tiek klausytojų pasąmonėje ir dar kažkur gilesniuose kloduose. Lietingas Vilniaus senamiestis tampa palankia terpe pažvelgti iš arčiau.

^{Nuotrauka - Modesto Ežerskio}

Birželio pabaigoje sulauksime debiutinio sąlyginai naujos grupės „Soda” albumo „Sodai”.  Sakysite, kas ta „Soda”? O ar tikrai nesate girdėję „Pūsk Pūsk”? Ne? Tuomet leiskite Jus supažindinti.

Golden Parazyth - lyrinė elektronika ir visai ne būtinai ją gali pajusti tik individualūs elektronikos mėgėjai, klubinės kultūros gyventojai ir išgyventojai.
Um… taip, Lietuva maža, bet joje tiek daug ne pop`so, kurio neišgirsi ne specifinėse radijo stotyse ar vakarėliuose. Tiesa, klausytojas jau bunda ir darosi gurmanu. Labai po truputėli lesina kitokias giesmėles čiulbančius ulbančius paukštukus. Tik vis dar vangiai žino skrajūnų priklausymus rūšiai, klasei, žanrui. Ne kiekvienas turi lesyklas - prodiuserius. Ne kiekvienam atlikėjui, kūrėjui to ir reikia. Tačiau liaudies išmintis apie auksą iš pelenų gebantį sužibėti turi aiškią nuomonę ir šiuokart aš būtent apie tai. Ne, ne apie pelenės kurpaites, o apie saviraišką, kuri gali būti, o galbūt kam nors jau ir yra varikliukas. Juk kiekvienas menas turi nemažo potencialo tapti kito meno pradžia.

Kai pasiteiravau ar Rorkas(Saulius Krušna) sutiktų atsakyti į keletą mūsų paprastų, o gal ir keletą kvailokų klausimų, kažkaip maniau, kad negausiu atsakymo. Tačiau, nustebo pats adresatas: “Interviu? Hmmm… tai kad aš ne menininkas, šiaip mėgstu papeckint…”. Na ir kuklumas, štai taip viskas ir prasidėjo. Taigi antrasis DUOBĖ’s interviu su tikrai jūsų dėmesio vertu piešėju. Verskite toliau.

Na štai ir pirmasis, tiksliau pirmoji, iliustratorė iš Lietuvos. Su ja mes atidarome dar vieną “meno DUOBĖS” kategoriją - “Interviu”, kurioje didžiąją dalį užims pokalbiai su Lietuvos laisvaisiais menininkais, dizaineriais ir šiaip įdomiom asmenybėm, kurios galbūt dar neturėjo labai daug progų pasidalinti savo idėjomis viešai. Taigi grįžkime prie Jūratės Gačionytės, tam tikruose sluoksniuose labiau žinomos kaip Bang.