Gyvenamoji erdvė visuomet patraukia kiekvieno mūsų akį, ar tai nuotraukos iš blizgančio specializuoto interjero dizaino leidinio, ar nespalvota laikraštyje išspausdinto namo iliustracija. Asmeniškai mėgstu stebėti skirtingų žmonių buitinę aplinką, tvarką ar betvarkę (betvarkę labiau), pirmas žvilgsnis tik įėjus į naujus namus visuomet būna šiek tiek nejaukus, tačiau nori nenori bent akimirką pasiduodi analizei.

Buitinių erdvių asortimentas gali būti labai platus, todėl kiekvienas individas (jeigu jam pasiseka) gali susikurti būtent jam mielą ir jo charakteristiką atspindinčią erdvę. Kalbėdami apie erdves, tiek tas kuriose gyvename, tiek tas, kuriose mėgstame leisti laiką, galime labai lengvai susipažinti su nauju žmogumi, nuspręsti ar asmenybė yra plačių pažiūrų, ar turime ką bendro. Didžiųjų valstybių sostinės pasižymi ne tik tuo, jog čia sutiksite bene visų pasaulio kampelių gyventojus, bet ir tų gyventojų buitinės aplinkos įvairove, kuri tokia įvairi, jog neabejotinai gali būti klasifikuojama ir analizuojama. Asmeniškai man iš kol kas pastebėtų ir išbandytų erdvių skirtinguose miestuose labiausiai įstrigo Berlynas su industrine architektūra ir jos panaudojimu kasdienybėje, Heraklionas, kurio gyventojų įpročiai verčia susimąstyti apie tūkstantmečio istoriją ir Londonas, kurio įstatymai leidžia atsirasti vis labiau stebinančioms erdvėms.  Šį kartą kalbu apie kanalų gyventojus, kurie naktimis glaudžiasi laivuose bei apie dažniausiai (bet nevisada) kūrybiškesnį ir alternatyvesnį gyvenimo būdą besirenkančius skvotų rezidentus.