Joel Peter Witkin skelbimuose rašo ieškantis neūžaugų, aukštaūgių, žmonių su uodegomis, ragais, sparnais ar persuktomis kojomis; taip pat jį domina visi, gimę be rankų, kojų, akių, krūtų, genitalijų, ausų, nosies ar lūpų. Visi, kurių genitalijos neįprasto dydžio. Visi, kurių išvaizda ekstremaliai iškrypusi. Gyvi ir mirę. Fetišistai ir tie, kurie tiki, kad yra dievai. Žinoma, ponas Witkinas neatsisakytų nufotografuoti ir tikrą Dievą.
Norite pasigaminti nuosavą žiurkėno narvą? Padėkit tą plaktuką. Reikia tik kelių dešimčių suplėšytų telefonų knygų ir daug daug narkotikų. Daug daug reiškia tiek, kiek užtenka, kad pasijustum kaip žiurkėnas. Apsinešti ir voliotis – tokia tad viena iš Dash Snow pramogų. Tokių pramogų, kokias sau gali leisti tik turtingų šeimų atžalos, demonstratyviai bėgančios nuo savo “aukšto” prigimimo su viskio buteliu vienoje ir “Polaroid” fotoaparatu kitoje rankoje.
Ką parašyti apie miestą, kuris visų pirma asocijuojasi su eurobiurokratų sostine?
Nepažįstų nei vieno vaiko, kuris ko nors nebijotų. Aš irgi kažkada buvau vaikas. Mano didžiausia baimė gyveno spintoje, kartu su mylimiausiais daiktais, už tamsių durų, su apvalia blizgančia rankena. Tą vaikystės baubą į rankas imdavau retai, apimta kažkokios keistai pakilios nuotaikos. Stipriai užmerkus akis dėdavau mamai ant kelių ir apimta švento siaubo laukdavau kol tai prasidės…
Ir vėl su savo vaikystės baubu akis į akį susidūriau po labai ilgo laiko Nacionalinėje dailės galerijoje.
Prasidėjo viskas nuo beprasmių plepalų, virstančių iš beveidžių kostiumuotų padarų lūpų. Oficialybės ir abstraktybės sunkiai dribo ant grindų, šokčiojo vis atsimušdamos į daugybės žmonių veidus… Tuo tarpu pats įvykio kaltininkas žvelgdamas į niekam nematomus tolius žaidė savo nykščiais.
Galima kolekcionuoti pašto ženklus, senovines žvakides ar knygas. Taip pat galima kolekcionuoti kūnus pasisavinant tik vienintelį nuogą atvaizdą, kaip daroma “1000 bodies project”, inicijuotame vienos Oslo fotostudijos fotografo Kenneth Sortland Myklebust.
Architecture is not only concerned with physical space. Buildings can express ideologies and shape social life. They can mirror human desires or reflect the impossibility of their realisation. And as there is an architecture of power there is also an anti-architecture of resistance. – Charles Moore.
Architektūra susijusi ne tik su fizine erdve. Pastatai gali išreikšti ideologijas bei formuoti socialinį gyvenimą. Jie gali atspindėti žmonių troškimus arba neįmanomą šių troškimų įgyvendinimą. Greta architektūros, kuri reprezentuoja jėgą, taip pat egzistuoja ir apie pasipriešinimą primenanti anti-architektūra. – ištrauka iš Charles Moore knygos.
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
|||||
 |
 |
|||||
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
