Tema: Fotografija

Žaidimai su vyriškumu Brian Kenny ir Slava Mogutin kūryboje

dddjwhhg_170ds3hxrft_b

Slava Mogutin iš serijos „Food Chain“

Rizikuoju būti sukritikuota, jog kišuosi į man nesuprantamas erdves, kur vyrų studijas, maskulinizmą ir to atspindžius šiuolaikiniame mene verčiau palikti vyrams. O ką jau kalbėti apie homoseksualių vyrų kuriamą meną. Ką gi tos moterys gali šiuo atveju suprasti?! Vis dėlto, surizikuosiu. Susidaro įspūdis, jog vyrai ir vyriškumas pernelyg dažnai užmirštami, lyčių studijas susiaurinant iki moterų problemų ir, žinoma, feminizmo.

Retai tenka išgirsti vyrų menininkų balsus, kvestionuojančius jų pačių kaip „lytinių-subjektų“ situaciją ir patirtis. Todėl grafa „moterų menas“ nieko nestebina, bet štai anksčiau minėtieji vis dar išlieka kažkur pakraščiuose. Atrodo, kad ir pati pernelyg dažnai užsimenu apie feminizmo ir meno sąsajas. Taigi, rizika šį kartą kaip tik vietoje.

Skaityti toliau be komentarų…


Interviu su parodos „Kintamumo žymės“ autoriais

kintamumo žymės

Edgaras Andriūnas

Birželio 24 dieną 19 val. „Menų centre“ (daukanto g. 28) bus atidaryta dviejų jaunosios kartos menininkų paroda „Kintamumo žymės“.  Paroda kalba apie kintančias struktūras, formas, žmogaus ir jo aplinkos bei daiktų transformacijas. Audrius Šidlauskas transformacijų suvokimą išreiškia naudodamas fotografijos techniką, tuo tarpu Edgaras Andriūnas pristato šiai tematikai sukurtus tapybos darbus. Abu menininkai dirba kartu, nagrinėja tas pačias tematikas ir siedami skirtingas technikas siekia išvystyti, autorių teigimu, iki beprotybės sukrečiančius vaizdus. Nors abu menininkai yra jaunosios kartos atstovai, tačiau kartu jie stengiasi parodyti savo požiūrį į kūrybą bei jos pateikimą žiūrovui. Siūlome interviu su autoriais.

Gintarė Žitkevičiūtė. Kaip pradėjote kurti, kodėl pasirinkote būtent tapybos ir fotografijos technikas?

Edgaras Andriūnas. Tapyba – tai beveik visas mano gyvenimas. Aš ties ja gyvenu, ties ja alsuoju, ties ja prabundu, džiaugiuosi. Ji užima daugiausia mano laiko. Jei jos nebūtų, aš būčiau tiesiog pilkas žmogus. Mano tėvai nebuvo menininkai, bet jie gana anksti pastebėjo, kad turiu meninių įgūdžių. Vidurinėje buvau visiškai negabus tiksliesiems mokslams: matematikai, fizikai bei chemijai. Jei atsakymą reikėdavo gauti skaičių, man išryškėdavo kažkokie neaiškūs simboliai. Baigęs vidurinę jau tvirtai žinojau, kad stosiu į tapybą. Buvau tikras, kad tikrai įstosiu į Dailės Akademiją.

Skaityti toliau be komentarų…


Žmogus žvelgiant iš Terry Richardson rakurso

Terry Richardson

Parašyti šį straipsnį mane pastūmėjo įdomus atsitiktinumas ir atsitikimas, jau kuris laikas vykstantis „Menų centre“, kuriame dirbu gerą pusmetį. Greta centro yra kavinė, kurioje geros nuotaikos virėja kepa skanius kotletus, šnicelius ir verda kisielių ar kompotą. Įdomu, jog praėjus beveik pusmečiui, kuomet kas dieną vienaip ar kitaip susiduriame, persimetame keliais bereikšmiais žodeliais, moteris galų gale apsilankė mūsų teritorijoje, pasidomėjo kas čia vyksta, ką mes čia turime ir ko siekiame. Tačiau tai tik istorijos pradžia.

Jos akis užkliuvo už jau du mėnesius ant naujų leidinių spintelės begulinčios fotografo Terry Richardson knygos. Pradinės emocijos, juoko sumišimas su lietuvišku „o jėzus, o jėzus“, peraugo į tai, jog moteriškė beveik kiekvieną dieną pas mus atveda vis naujų lankytojų — savo vyrą, drauges, bendradarbes ir kikendama rodo į Terry Richerdsono kuriamas ironiškas, atviras, nuogo kūno ir sekso akimirkų pilnas nuotraukas.

Buvo smagu pamatyti šį reiškinį — edukacija, smalsumas, šokiravimas — vadinkite kaip norite. Šios istorijos kulminacija galėtų būti tokia — vieno renginio metu, atėjusi bobutė iš didžiosios salės pradėjo šaukti ant šių pusamžių moterų, jog jos žiūri velnio darbus, o garsiai šaukiasi „kristaus“. Lietuva ir jos ypatumai. Taigi, Terry Richardson, seksas ir jo begalinis žmogiškumas.

Skaityti toliau be komentarų…


Mados Ikona arba Keturios M

Lee Miller

Iš kairės: 1. — George Hoyningen Huene, Lee Miller Wearing Yraide Sailcloth Overalls, 1930; 2. — Edward Steichen, Lee Miller, 1928

Ilgai svarsčiau kaip pradėti šį tekstą. Kaip vientisame teksto audinyje „išskleisti“ sudėtingą ornamentą: moterį, madą, meną, meilę, mirtį. Ir visas šio išsišakojusio ornamento gijas suvesti į vieną asmenį vardu Lee Miller. Kaip žodžiais nusakyti tai, kas buvo ši kūrėja?

Gelbėdama savo kailį galėčiau ją pavadinti mados ikona.

Akimis perbėgus šios moters gyvenimo faktus, lengvai prisilietus prie internete labiausiai tiražuojamų josios vaizdų, gali pasirodyti, jog ši frazė tobulai atspindi tai, ką ši menininkė darė ir kas ji buvo.

Juk platusis pasaulis visų pirma pažino ją kaip modelį. Lee Miller sublizgo elegantiškose, glamūrinėse mados fotografijose. Jos atvaizdus projektavo, fiksavo ir tiražavo ne vienas garsus to meto mados fotografas.

Skaityti toliau be komentarų…


Beverčiai kūnai ir traumuojančios patirtys Diane Arbus fotografijoje

Diane Arbus

Tolerancijos gynėjai ir skleidėjai apšauks mane visomis įmanomomis fobijomis, bet pripažinkime bent jau sau, jog kitokie, marginalūs kūnai — seni ar neįgalūs — mūsų visuomenėje nėra kažkokios vertės nešėjai. Mes ir tie, kurie neperžengia kažkokios nematomos, bet sutartinės, savaime suprantamos lūkesčių ribos, vadinami „normaliais“. Mūsų dauguma, o mažumą apšaukiame nukrypusiais ar iškrypusiais — taigi, nebevertingais, blogais, sugadintais kūnais. Per daug plonas, storas, aukštas, žemas, senas, keistas? Gal seksualinės patirtys kitokios, neįprastos? Lyg kitas pasaulis, kurio kasdienybėje stengiamės nepastebėti, praeiti nuleidus akis, tačiau slapčia trokštame ir siekiame stebėti — per rakto skylutę, nematomai, kad nebūtume apšaukiami tokiais pačiais keistuoliais.

Skaityti toliau be komentarų…


David LaChapelle: „Aš niekada nenorėjau būti garsus. Aš visada norėjau, kad mano nuotraukos taptų garsiomis”

David LaChapelle

David LaChapelle neabejotinai yra vienas garsiausių pastarojo laikmečio populiariųjų fotografų ir video režisierių. Jo kūryba šokiruoja, provokuoja, stebina spalvų gausa bei skaitmeninių technologijų dėka sukurtais neįtikėtinais vaizdiniais. Neretai nuotraukos primena siurrealistiškus Dali paveikslus, įvilktus į žvilgantį pop kultūros popierėlį. Garsenybės LaChapelle nuotraukose drąsiai apsinuogina ir paklūsta pakvaišusioms fotografo idėjoms. Reperį Tupac Shakur jis pavaizdavo tarsi vergą, iliustruodamas juodaodžių muzikos pradžią, Courtney Love laikančią į Kurt Cobain panašų vyrą , su aliuzija į Michelangelo La Pietà. Paskutinės vakarienės paveikslą jis interpretavo apsupdamas Jėzų pasekėjais reperiais.

LaChapelle aktyviai įsitraukė ir į reklaminių bei muzikinių video klipų kūrimą, kuriuose taip pat gausu satyros ar sukrečiančio atvirumo. Tarp jų būtų galima išskirti „Nusivylusių namų šeimininkių“, „H&M“ reklamas, „Moby – Natural blues“, „Elton John – Original Sin” muzikinius klipus. Jis taip pat režisavo filmą „Rize“.

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 1 iš 912345...Paskutinis »
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)