Pasveikinkite mane sugrįžus į rašančiųjų ratą… Taip, žinau, jog žadėjau labai suaktyvėti dėstant savo mintis virtualioje erdvėje, tačiau šiuo metu panašu, jog įklimpau į didelį liūną, kuomet pamatau, išgirstu, sutinku ir susidomiu daugiau dalykų nei kad turiu laiko jais pasidalinti su kitais, nors ir labai to noriu. Fotoaparato kortelė perpildyta, video įrašai nebetelpa į hardą, kalendorius vis aktyvėja, o galvoje kartais viena mintis staigiai perkerta kitą. Panikos kelti nesinori, pilatės kvėpavimo pratimų daryti nemoku, tad tenka gaudyti orą ir leisti sau tiesiog persipildyti, tikintis, jog kažkurį momentą viską pervirškinsiu ir iššausiu kokį bestselerį arba ne taip optimistiškai būsiu priversta imtis neplanuotų poilsio atostogų.

Šiame straipsnyje noriu parašyti apie šių metų Frieze Art Fair Londone, tačiau kai tik pradedu apie ją galvoti, galvoje iškarto sušmėsčioja tik prieš savaitę užbaigtas “Kūrybiškumo Kioskas” Lietuvoje, kurio metu lankantis po skirtingiausius miestus teko pajusti vietinį kūrybos pulsą, nuo labai sėkmingų kūrėjų, dirbančių industrijoje iki nerealių darbų ir kinetinių skulptūrų mažuose Telšiuose prie ežero, diskotekų, striptizo stulpo, “Pasimatymo” picerijos bei stulbinančių galerijų, kurios visą dieną stūkso tuščios.