The Tiger Lillies jau antrą kartą žavės, provokuos bei šokiruos lietuvius. Iš Londono užkampių, kur verda tragiškas gyvenimas, į didžiąją sceną grupės dainose įžengia prostitutės, sąvadautojai, narkomanai ir šiaip menkystos. Pernai vainikavę Sirenų festivalį, muzikantai šį rugsėjį sugrįžta papasakoti Lietuvos klausytojams naujos tragiškos istorijos bei pavaišinti gera doze ironijos bei juodojo humoro.

Koncertas prasidėjo šiek tiek prieš vidurnaktį. Lyg tyčia.

Didžiulio miesto rytuose, televizijos bokšto panosėje ir šiek tiek tolėliau nuo smalsių žvilgsnių dar gerokai prieš dešimtą vakaro vaizdas lyg nespalvotoje, kiek išblyškusioje kino filmo juostoje. Lūkuriuojam ir mes tarpe juoduojančių personų. Hocenplocas Pipirmėtė pakuždėjo juoką ausin: “Kažkokie neoriginalūs jie su spalvomis.” Pakikenę ir šiek tiek sudrumstę juodai/baltos minios harmoniją MiglaMigloj ir Hocenplocas P. patraukė kartu su besibūriuojančiais aplink Raudonojo Salono link…

Visai netikėtai ir netyčiomis vaikščiojau „Victoria&Albert ” muziejaus koridoriais (gal todėl, kad nemokamai?), lygiai taip pat netikėtai ir netyčiomis užtikau „China Design Now” ekspoziciją, pro kurią negalėjau praeit (nors ir mokamą). Taigi, nutariau pasidomėti, ką šiuo metu gali pasiūlyti gaminys po „Made in China” etikete. Nesigailėjau. Kai kurie projektai, ypač iš Beijing regiono, netgi didžiai nustebino. Taigi, plačiau apie kinietišką kokybę ir pačią parodą.

Jau ketvirtą pavasarį mažas Galicijos miestelis, kurį nuo Portugalijos skiria upė - Tui - tampa dokumentinių filmų mėgėjų bei pavargusiųjų nuo Holividinės industrijos, prieglobsčiu. 5 dienos intensyviai rodomų dokumentinių filmų, sambrūzdis paprastai tyliame Tui miestelyje, koncertai ir pavasarinis oras nepalieka abejingo nei vieno, nes pasirinkti tikrai yra iš ko.

Mes žmonės gan keisti sutvėrimai. Dar keistesni, kuomet būnam tarp panašių į save. Ypač minioje, arba piko metu, prigrūstuose troleibusuose ar autobusuose, kuomet esam priversti liestis ir liesti. Kartais galvoju, jog jei negyventume vienoje planetoje, tai galėtume gal ir apsieiti vieni be kitų. O dar kitais kartais beprotiškai džiaugiuosi, jog būtent taip nėra. Ir visas tas reikalas kvepia utopija. Girdėjau sakant, jog žmogus būna dviejų pavidalų: vyriško ir moteriško. Tebūnie, nors aš linkusi manyti, jog vyras labiau žmogus, nei moteris. Bet visa tai, ne apie tai…

Kaip žinia, ką tik praūžė ir Litexpo parodų rūmų erdves apleido jau devintoji Knygų Mugė, žinoma, ne bet kokia, o tarptautinė. Su savim atsinešė nemenką pasiūlą kultūrinių renginių, konferencijų, susitikimų ir visa tai, kas knygiška. Arba išsinešė. Tik jau nebe pati mugė, o jos lankytojai, neaprėpiamomis voromis plūdę Litexpo link - krepšius knygų, spaudos leidinių. Daug, labai daug knygų. Dar daugiau noro. Arba bent jau priverstinai brukamų lankstinukų, su pasiūlymais pirkti. O kas liko neapstumdytas masės - dar ir malonių įspūdžių.

Kauno Šokio Teatras “Aura” - viena iš nedaugelio Lietuvos vietų, kuriose gali pamatyti tikrą šiuolaikišką modernų meną. Juk Lietuvoje meno tendencijos daugelyje sričių dažnai atsilieka, dažnai pamatome tai kas užjūrio valstybėse jau seniai nebe naujiena. Mūsų valstybėje, kur menas ir kultūra dažniausiai nustumiami į antrą planą, tik begalinis entuziazmas, pasiaukojimas ir darbas gali padėti pasiekti tikrai gerų rezultatų.

Įspūdžiai ir Nuojautos

Lot. realis - daiktiškas, tikras.
Realybė yra tai, kas tikra.
Realybė yra tikrovė.
Tikrovė yra daiktiška.
Daiktas yra tai, kas tikra.