Visiškai neintriguojanti ir niekuo neišsiskirianti „pažintis” su rašytoju prasidėjo tuomet, kai vieną eilinę dieną ieškojau naujos knygos. Besklaidant jas, vieną po kitos, akys sustojo ties nežinomo rašytojo knygos pavadinimu „Skaitalas”. Pats knygos aprašymas nesužavėjo tiek, kiek pati rašytojo asmenybė – girtuoklis, valkata, poetas ir genijus.
Sumi-e (jap. „tušas ir paveikslas”), kitaip dar vadinama Suibokuga (jap. „vanduo, tušas ir paveikslas”) – tapyba tušu. Dažniausiai tapoma ant ryžių popieriaus arba šilko. Pirmą kartą, beveik prieš 2000 metų, ši tapyba atsirado Kinijoje, o į Japoniją atkeliavo XIII – XIV amžiuje.
Waking Life – režisieriaus Richard‘o Linklater‘io filmas, pasirodęs 2001 metais ir sulaukęs didelio susižavėjimo vien dėl sapno vaizdavimo ekrane piešiniais (nufilmuota medžiaga buvo kompiuteryje transformuota animatoriaus Bobo Sabistono vaizdų perdirbimo procesu, vadinamu „interpolated rotoscoping”, tad rezultatas sujungia gyvo veiksmo natūralizmą ir animacinio kino stilizaciją primenančius tiesiog žiūrovų akyse gimstančius vaizdus), spalvomis, trapumu. Savaime suprantama, sapnams niekada nereikėjo grindų, – jų vaikščioti niekas neišmokė. Tai pernelyg abstraktus reiškinys, dar vis bandomas išaiškinti, nupiešti, aprašyti. Bet juk kiekvienam vis kitaip.
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
|||||
 |
 |
|||||
 |
|
|
|
|
|
|
|
|
