Autoriaus Sigita Doblytė straipsniai

Elektroninės muzikos festivalis „Tundra“: psy trance, šokio ritualai ir sekinantys atstumai

Tundra by Rimvydas Ivoškis

„4 paros beprotybės“ – tundrautojus pasitinkantis užrašas. „Tikiuosi“ – sukikenau… Ką gi, atsigauti reikėjo kone savaitės. Jau septintą kartą vykstantis festivalis (šiemet Avilio ežero pusiasalyje, Zarasų rajone) liepos 2-6 dienomis pasiūlė keturias skirtingai papuoštas scenas (ypač išskirčiau psy trance ir chill out erdvių dekoracijas) su įvairiais elektroninės muzikos garsais, per 180 Lietuvos ir užsienio atlikėjų, menų dirbtuvėles, performansus, įvairias pamokas, nemiegą ir tikro festivalio dvasią, kai jau nebesvarbu, kaip atrodai, miegi tiesiog ant žolės medžių pavėsyje, jautiesi miško gyventoju ir lakstai basomis spardydama žemės grumstus. Tokios būsenos norėjau. Beveik tiek ir gavau.

Skaityti toliau be komentarų…


Žaidimai su vyriškumu Brian Kenny ir Slava Mogutin kūryboje

dddjwhhg_170ds3hxrft_b

Slava Mogutin iš serijos „Food Chain“

Rizikuoju būti sukritikuota, jog kišuosi į man nesuprantamas erdves, kur vyrų studijas, maskulinizmą ir to atspindžius šiuolaikiniame mene verčiau palikti vyrams. O ką jau kalbėti apie homoseksualių vyrų kuriamą meną. Ką gi tos moterys gali šiuo atveju suprasti?! Vis dėlto, surizikuosiu. Susidaro įspūdis, jog vyrai ir vyriškumas pernelyg dažnai užmirštami, lyčių studijas susiaurinant iki moterų problemų ir, žinoma, feminizmo.

Retai tenka išgirsti vyrų menininkų balsus, kvestionuojančius jų pačių kaip „lytinių-subjektų“ situaciją ir patirtis. Todėl grafa „moterų menas“ nieko nestebina, bet štai anksčiau minėtieji vis dar išlieka kažkur pakraščiuose. Atrodo, kad ir pati pernelyg dažnai užsimenu apie feminizmo ir meno sąsajas. Taigi, rizika šį kartą kaip tik vietoje.

Skaityti toliau be komentarų…


Marlene Dumas: kūno sociologija, reikšmių paieškos ir mirusi Marilyn

Marlene Dumas

„Wall Wailing“ (2009)

„Kai buvau dvylikos, galvojau, kad vienintelė svarbi problema gyvenime yra mirtis. Tuomet atradau rasizmą. (…) Tada perkopiau dvidešimt vienerius ir susipažinau su seksizmu“ (Marlene Dumas).

Žmogaus kūnas šiai tapytojai (gimus 1953 m., PAR, šiuo metu gyvena Amsterdame) tampa įrankiu socialinei kritikai. Dumas kelia klausimus, bet neduoda atsakymų. Kvestionuoja rasę, lytį, seksualumą; tapo kūnus intymiausiais gyvenimo momentais ir situacijomis — ką tik gimę, apnuoginti, patiriantys malonumus, skausmą, mirštantys ir mirę. Tiek vyrai, tiek moterys. Ji žaidžia (tarp leistino-draustino, normos, kontroversijos ir netgi nuobodulio), vilioja, klausia, verčia spėlioti.

Skaityti toliau be komentarų…


Pankų subkultūra ir Jamie Reid kaip „Sex Pistols“ vizualumo meistras

Jamie Reid

Prasidėjo viskas nuo nedidelės grupelės. Viskas taip prasideda. Grupelė, kuri netikėjo, jog kova už taiką ar pokyčius įmanoma gėlėmis ir meile. Iš tiesų, iki šiol ginčijamasi, kur tai prasidėjo — Amerikoje ar Didžiojoje Britanijoje. Bet šįkart dėmesį sutelkime į pastarąją, tarptautinius situacionistus ir „Sex Pistols“. Taip taip, kalbu apie pankų subkultūros iškilimą. O tiksliau — apie pankų estetiką, ypač ryškią per jų zinus, plakatus ar albumų viršelius, bei Jamie Reid.

Skaityti toliau be komentarų…


Beverčiai kūnai ir traumuojančios patirtys Diane Arbus fotografijoje

Diane Arbus

Tolerancijos gynėjai ir skleidėjai apšauks mane visomis įmanomomis fobijomis, bet pripažinkime bent jau sau, jog kitokie, marginalūs kūnai — seni ar neįgalūs — mūsų visuomenėje nėra kažkokios vertės nešėjai. Mes ir tie, kurie neperžengia kažkokios nematomos, bet sutartinės, savaime suprantamos lūkesčių ribos, vadinami „normaliais“. Mūsų dauguma, o mažumą apšaukiame nukrypusiais ar iškrypusiais — taigi, nebevertingais, blogais, sugadintais kūnais. Per daug plonas, storas, aukštas, žemas, senas, keistas? Gal seksualinės patirtys kitokios, neįprastos? Lyg kitas pasaulis, kurio kasdienybėje stengiamės nepastebėti, praeiti nuleidus akis, tačiau slapčia trokštame ir siekiame stebėti — per rakto skylutę, nematomai, kad nebūtume apšaukiami tokiais pačiais keistuoliais.

Skaityti toliau be komentarų…


Kūno žymėjimas: tarp populiariosios kultūros, meno ir protesto.

Tatuiruotes
Kūno žymėjimas, modifikacijos yra ta ribinė, dažnai stigmatizuojama sritis, kuri įdomi jau vien dėl žmogaus įgalinimo — asmuo įgyja galias modifikuoti gamtos duotą kūną. Tatuiruotės ar auskarai išsiskiria ir tuo, kad tai lengvai įgyvendinamas žymėjimas, kylantis tikrai ne iš būtinumo, o tik iš noro. Kas paskatina žymėti kūnus? Tatuiruotės kaip trumpalaikė mada, tatuiruotės kaip meno forma, tatuiruotės kaip individualaus tapatumo ir asmens unikalumo išraiška ar tatuiruotės kaip protestas ir pasipriešinimas — tai tik kelios kūno žymėjimo aiškinimo kryptys.

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 1 iš 212
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)