Autoriaus Gintarė Žitkevičiūtė straipsniai

Socialiai praturtinta erdvė ir bendruomenės sukurtas “The George”

Kai kurios erdvės kuria savo vertę per estetiką ir vizualumą, patraukdamos žiūrovą įdomiu interjeru ir sukurta atmosfera. Tačiau turbūt visi pritartumėte, jog tai ne vienintelis elementas verčiantis mus lankytis ir užsukti į kai kurias vietas nuolatos, susitikti čia su savo draugais ir naujais žmonėmis, bendrauti ar užsiimti kokia mėgiama veikla. Sakyčiau, erdvių skirstymas į formalias ir neformalias yra labai taiklus ir jaučiamas. Neformalios erdvės dažnai būna pačios mieliausios jaunam žmogui – čia nereikia rūpintis kad susikūprinęs ir netvarkingai sukryžiavęs kojas sėdi ant žemės, kad foteliai ir sofos labai nudrengti ir dulkini, kad visi rūko viduje ar kad kas tave nužvelgs įtartinu žvilgsniu, jeigu prieisi tiesiog pasilabinti su pirmą kartą matomu žmogumi.

Deja tokių erdvių yra mažai, jos neturi formalių dokumentų, kavinių ar meno centrų statusų, veikia tiesiog entuziastų dėka, kurie gyvena tuo ką daro ir daro tai dėl ko gyvena. Jeigu suregztumėte idėją atidaryti nišinę, neformalią erdvę, turbūt šiuo metu tam pati tinkamiausia vieta būtų Berlynas, kur nekilnojamo turto kainos ir įstatyminė bazė leidžia mieste atsidurti skirtingiausiems inkliuzams. Tuo tarpu Londonas stengiasi ir kapanojasi, tačiau tenka ir pakovoti. Šį kartą pristatau “The George”, jį galima būtų pavadinti tiesiog bendruomenės/meno/kūrybingumo erdve, kurioje renkasi jaunimas arba vyresni atviro mąstymo žmonės ir įvairiausių menų entuziastai, o aktyviausiai bene reiškiasi muzikantai.

Skaityti toliau be komentarų…


Rytų vakarų riba ir ant jos laviruojantis Donald Weber

Maskva

Riba tarp rytų ir vakarų vis dar labai riebi. Kultūriniai skirtumai, mentalitetas, žmonių kasdienybė, netgi demokratijos supratimas rytų bei vakarų valstybėse labai skirtingi. Daug kas bando teigti, jog rytų Europa vakarietiškėja, keičiasi, visgi dauguma žmonių, ypač šiek tiek vyresnės kartos, gyvena kitokiomis vertybėmis, kitokiu suvokimu ir kitokiomis socialinėmis problemomis. Gerai tai ar blogai niekas negalėtų vertinti, šios realybės tieisog skiriasi, skiriasi iš esmės.

Socialinės realijos rytų Europoje, Rusijoje ir nuo Rusijos vis dar vienaip ar kitaip priklausančiose valstybėse labai panašios. Visos sovietinėje santvarkoje buvusios valstybės nori nenori turi bendrumų tiek kultūrinėje, tiek ekonominėje, tiek visose kitose srityse. Niekad neesu buvusi Rusijoje, tačiau rusų kultūrą, stereotipus, kalbą, muziką suprantu labai gerai, turbūt suprantate ir daugelis jūsų. Rytų Europoje, ypač Pabaltijo valstybėse rytų kultūra stipriai įsigalėjusi, o socialinės realijos daug kur labai panašios, todėl žvelgiant į Donald Weber nuotraukas, kurios atspindi rytų Europą, pilką kasdienybę, juodą satyrą ir nesuvokiamą euforiją, nori nenori atsimenu daugelį kartų per savo gyvenimą matytus vaizdus, sutiktus žmones, lankytus kaimus ir užmiesčius. Daugeliui vakariečių šios serijos pasirodytų kraupios ar keliančios gailestį, tuo tarpu rytų Europos gyventojų jos per daug nenustebintų, o galbūt net sukeltų šiokią tokią nostalgiją bei prisiminimą apie kitokį suvokimą ir egzistenciją.

Skaityti toliau be komentarų…


“Brit Insurance Design Awards 2011″ Londone, geriausio dizaino nugalėtojai ir projektų gausa

[vimeo]20410554[/vimeo]

Kalbant apie šiuolaikinį meną, naujųjų medijų meną, technologijas, įdomiausias šių dienų idėjas ir viso to tarpusavio santykį, nori nenori susiduri su dizaino sfera. Dizainas yra ta sritis, kuri visuomet svyruoja ant kritinės ribos, neįleidžiama į kūrybišką ir nesuvaldomą menininkų pasaulį, bet dažnai ir su įtarimu matoma iš klasikinių specialybių profesionalų perspektyvos. Dizainas yra kažkur ten – tarp kūrybiškumo, žinių, technikos ir inovatyvaus mąstymo.

Visai neseniai Londono dizaino muziejuje atsidarė “Brit Insurance Design Awards 2011″ paroda, kurios pagrindinis tikslas pristatyti metų geriausius, įdomiausius bei verčiausius dėmesio dizainerius skirtingose srityse: architektūros, mados, baldų, grafinio, interaktyvaus, produkto, bei transporto dizaine. Kaip tik šiandien Londone buvo paskelbti kiekvienos kategorijos nugalėtojai. Turiu pripažinti, jog su dizaino naujovėmis dažniausiai susipažįstu internetinėje erdvėje, tad “Pecha Kucha” vakaras, kurio dalyviai ir buvo dizaino kūrinių autoriai bei galimybė iš karto po jo pamatyti dizaino parodą, buvo puiki proga šį kartą įvertinti objektus gyvai ir pajausti kaip, kodėl ir kokiame taške susiliečia kūrybiškumas, menas, konceptualumas bei dizainas.

Skaityti toliau be komentarų…


Tuštybės mugė, brendai ir įžymybės “White Cube” galerijoje

Taip, milijoniniai miestai turi didelį pasirinkimą, tačiau greta intelektualių, vertingų ir unikalių reiškinių, čia sutiksite ir galybę paprasčiausio šlamšto. Kiek kartų vis užsukdavau į “White Cube” galeriją, nepasakyčiau, jog jos pristatomi menininkai mane labai domino, tačiau jie bent jau būdavo toje skalėje, kuomet suvoki, jog tai vadinamas “sellable art” (parduodamas menas) ir kartais tiesiog peržvelgi ar yra ko įdomesnio, kartais pasitaikydavo tai labiau akį patraukusi idėja, tai technika, tai asmenybė. Tačiau šį kartą, užsukusi į galeriją, likau tiesiog sužavėta – įžymybės! Tik to betrūko meno institucijoms, galima pagalvoti Oxford Street gatvės nuolatinio konvejerio ir ten nuolat besisukančių vien apie skudurus galvojančių žmonių nepakanka, visa tai turi atsirasti ir galerijose. Taigi, mano nuomonė, kodėl tokių darbų tiesiog negalima vadinti kūryba ir kodėl jie neturėtų būti  eksponuojami galerijose.

Skaityti toliau be komentarų…


Tikrasis naujųjų medijų menas ir “Learning to love you more” projektas

Turbūt vienetai vis dar abejoja interneto poveikiu visuomenei, suteikta pažanga skurdesnėms valstybėms ar tarkime rytų Europai, kur piratavimas išaugino perspektyvių specialistų kartą. Internetas bei jo suteikiamos galimybės neabejotinai mums visiems suteikia didesnias galimybes mokytis, pažinti, bendrauti, kurti. Praktikoje jau pasitaiko tokių pavyzdžių, kai asmenys savarankiškai išmoksta ir perpranta daugybę anksčiau buvusių neprieinamų mokslinių žinių. Visa tai puikiai jums žinoma ir plačiau apie tai kalbėti neverta.

Taigi kalbėkime apie tai, kas vis dar užslėpta, nepažinta, abejotina, kažkiek nauja ir nesuprantama – naujųjų medijų meną. Kalbėsiu ne apie tas naująsias medijas, kurios jau greitai skaičiuos šimtmetį (kalbu apie video ir garso menus), kalbėsiu apie tai, kas vis dar kelia klausimus, ir vis dar daugeliui yra nesuprantama – būtent apie dar visai naują tinklalapio fenomeną, žiniatinklį ir tiesiog virtualią realybę. Dažniausiai šiuolaikinį meną pradedame cituoti nuo gerbiamojo Marselio Dušampo (Marcel Duchamp) ir jo garsiųsjų tezių bei filosofijos. Naujųjų medijų menas nagrinėja ir kalba apie visai kitą dimesniją, prasidėjusią nuo teoretiko Lev Manovičiaus (Lev Manovich). Ši dimensija tiek skiriasi nuo šiuolaikinio meno dimensijos, jog ir kuratoriams, ir meno istorikams tenka iš naujo permąstyti bendras tendencijas, šiuolaikinio ir naujųjų medijų meno skirtumus bei panašumus, eksponavimo tradicijas bei institucijų galią apskritai. Naujosios medijos, o tiksliau virtualus tinklas keičia bei griauna daugumą meno taisyklių, kelia klausimus ir žinoma kuria visiškai naujas meno suvokimo formas.

Skaityti toliau be komentarų…


Interaktyvi skulptūra ir kitoks būdas kurti lankytojo įspūdžius lankantis meno muziejuje

Dažniausiai išgirdusi ar per atstumą pamačiusi socialinį meno projektą, jį vertindavau gan atsargiai, stengiantis per daug neįsiterpti, netapti jo dalyviu. Ne kartą galiausiai išvada būdavo tokia, jog rengiamas projektas yra neišdirbta šou elementų turinti fikcija, tarsi bandanti priartinti publiką prie kūrybos, bet tuo pačiu ją pristatanti nekokybiškame purvinos spalvos fone. Teko skaityti ir nagrinėti straipsnius bei nuomones apie menininką kaip etnologą, sociologą, mokslininką, kuris tesiskiria savo rezultatų pateikimo išraiška, visos panašios interpretacijos kažkiek domino, tačiau visuomet likdavo kažkur nuošalyje, prie publikacijų, kurias gal kada nors neturint ką veikti pavartysiu.

Šį kartą prie socialinių projektų tematikos mane pastūmėjo tardisciplininis Indianapolio meno muziejaus parke įgyvendintas sumanymas, apimantis skulptūros, interaktyvios instaliacijos ir gyvenamosios erdvės tematikas. Pirmas mane sudominęs faktas buvo toks, jog kūrinys pristatomas skulptūros leidinyje ir pagrinde nagrinėjamas kaip skulptūra, užsikabinusi už to, sužinojau ir visą istoriją.

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 7 iš 56« Pirmas...56789102030...Paskutinis »
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)