Autoriaus Emilija Briedytė straipsniai

Ar toli nuo grožio iki moralės?

Josiah McElheny
Grožis, kaip ir menas — labai subjektyvi sąvoka. Kol Jonas negali nuleisti akių nuo paveikslėlio su saulėlydžiu, Petras sušunka: „Banalu!“, — ir mieliau renkasi buitišką scenarijų bei naujųjų technologijų teikiamas grožybes. Tuo tarpu mes neturėtume pykti nei ant vieno iš jų. Juk seniai aišku: dėl skonio nesiginčijama. Visi turime savitą, skirtingą požiūrį, o ir tas laikui bėgant keičiasi. Dėl šių priežasčių ir kyla diskusijos, kurių pabaigos kol kas nesimato. Kas yra grožis? Kokia jo paskirtis? Ar reikalingas grožis mene?…

Skaityti toliau be komentarų…


Dar vienas požiūris į meną: Vienos akcionizmas (1960-1970)

H.Nitch “Orgijų ir Misterijų Teatras”

Praėjęs amžius Europoje žinomas kaip laisvėjančios, liberalėjančios visuomenės etapas. Bitnikai, hipiai, pankai ir kitų judėjimų atstovai propagavo laisvą gyvenimo būdą, individo poreikių tenkinimą, priešpastatant jį esamai socialinei santvarkai bei įstatymams. Tokioje aplinkoje formavosi ir savita kūryba. Menininkai ėmėsi ieškojimų bei eksperimentavimo. Bene vienas skandalingiausių ir labiausiai šokiruojančių tuometinių meno judėjimų buvo Vienos akcionizmas.

Po antrojo Pasaulinio karo Vienoje vyravo konservatyvi miestietiška kūryba. Akcionistai, kurių žymiausi atstovai  – Hermann Nitsch, Otto Müehl, Günter Brus ir Rudolf Schwarzkogler, – pasigedę savo krašte avangardistinių judėjimų, atsisakė akademinės tapybos ir ėmėsi kurti fenomeną pokario Europoje. Savo anarchistiniuose, žiaurumo ir pornografijos kupinuose darbuose Vienos akcionistai pradėjo naudoti kūną, objektus, įvairias „nemeniškas” priemones. Pagrindinis jų kūrybos tikslas: sukelti žiūrovams katarsį – emocinį apsivalymą patiriant gailestį ir baimę.

Įspėjame, jog iliustracijos ir video medžiaga gali šokiruoti.

Skaityti toliau be komentarų…


  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)