Šių metų sausio – vasario mėnesiais Kaune buvo eksponuojama Vilniuje ir Klaipėdoje jau pabuvojusi japonų tradicinio meno paroda. Kauno M. Žilinsko meno ir dailės galerija visiems savo lankytojams siūlė unikalią galimybę prisiliesti bei gyvai išvysti ilgaamžes ir kerinčias japonų meno tradicijas ir pajusti rytietiškosios kultūros dvasią.
Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ — iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro „Kultūrpolis“ organizuojamo projekto metu kultūros temomis rašantys žmonės tiria jiems naujas ar mažiau pažįstamas erdves, žmones ir reiškinius. „Kritikos maršrutai“ — keitimasis ne tik informacija, bet ir gyvenamąja aplinka. Projekto dalyviai vieši vieni pas kitus, rinkdami ir reflektuodami informaciją, pažindindamiesi su aplinka ir žmonėmis, nešališkai, atvirai ir kritiškai žvelgdami į svetimo miesto kultūrinį gyvenimą bei jo reiškinius. Svetimoje erdvėje kritikas lieka be susiformavusios nuomonės ir asmeninių pažinčių. Taigi, vertindamas jis turi remtis savo asmeniniu žvilgsniu ir įspūdžiu.
Vidas Poškus: Ar pavyko kelionė? Ar ją galima pavadinti „pjūviu“? Ar bent kiek pažinome Varėnos kultūrinę — meninę situaciją?
Ričardas Milukas: Ar pavyko kelionė ar ne, tai priklauso tik nuo mūsų išsikeltų kriterijų… Ar pažinome Varėnos meninę ir kultūrinę situaciją?..atsakau, kad 100% taip, nes mes esame profesionalai. Pažinome tiek gerai, kiek apskritai yra įmanoma pažinti situaciją. Gyvenime situacijos kartojasi. O kalbant apie personalias: ir viso gyvenimo negana pažinti kitą žmogų… Žinau, kad bus kritiškai vertinančių mūsų įžvalgas, todėl jiems iškart ir atsakau: tegul aplanko Varėną ir jos krašto žmones ir tai padaro geriau.
Liko keturios minutės, paskubėkit, pavėluosim.
Robertai, tu niekada nepavėluoji, kam gąsdini vaikus?
Aš negąsdinu, tiesiog pratinu juos prie punktualumo, jie turi suprasti minučių ir sekundžių svarbą.
Tėvai, tu pamiršai man duoti pinigų už baseiną.
Nieko nepamiršau, Kristau, turiu paruošęs; kai būsim mašinoj, paduosiu.
Baik mane taip vadinti, nekenčiu savo vardo.
Puikus vardas, įsiterpė mama, visi labai pritarė, kai tau jį parinkom.
Tada pritarė, o dabar visi iš manęs tyčiojasi. Kitaip nevadina – arba Jėzumi, arba Kolumbu.
Skirta mirusiems poetams.
Dylanui Thomui,
Algimantui Mackui ir
Georgui Trakliui
Sidabro vinys
Romiesiems į vyzdžius
Po vieną
Po šimtą į burnas
Uždaryti aklumui
Melui kryžiuoti
Taip mirė dievai. Vienas po kito raitėsi židinyje susipynę apaštalų paveikslėliai, plėšyti bekauliai testamentų puslapiai – mediniai rožančiai į anglis, sakralinis popierius – į pilkus pelenus, kuriuos kamino žiotys spjaudė į juodėjantį rudenio skliautą, vėjas kėlė aukštyn ir barstė universalų šventumą bevaisėje, pažliugusioje dirvoje. Piktžolėmis dygo trupanti asketiška išmintis – žengiau per usnių išrašytas valdas basomis, tiesiai į tamsėjantį horizontą ieškodamas tyrai kalbančios širdies.
Paklausdami savęs kodėl mums patinka vienas ar kitas dalykas dažnai nežinome staigaus atsakymo. Nusprendęs parašyti šį straipsnį ilgai atidėliojau, delsiau. Porą metų rinkausi medžiagą, tarsi dažus ant paletės spaudžiau vieną po kito gabalus šiam straipsniui. It spalvas rinkausi iš įvairių atlikėjų ryškias ir įsimintinas frazes. Dabar net pagalvojau, kad jei taip ilgai būčiau ruošęsis paveikslo tapymui — dažai būtų paprasčiausiai uždžiūvę ant paletės. Smagu, kad šį savo paveikslą ruošiuosi „tapyti“ ne iš vienadienių, iš nesenstančių dažų. Lieka tik klausimas kaip atrinkti, kuri repo muzika yra gera?! tai tas pats, kaip ir su gera tapyba ar kinu… Primityvu, skaitytojau, būtų teigti ir sakyti, kad tiesiog nemėgsti repo, kaip dauguma nesusimąstę taip padaro. Tikriausiai pirma reiktų pažinti šį stilių. Teigti nemėgstu, tas pats, kaip sakyti: nemėgstu alyvuogių, juodų ikrų, duonos ar joduotos druskos. Juk tai tik maistas ir nereiktų to sureikšminti. Žymiai svarbiau, kaip tas maistas yra gaminamas, patiekalo paskirtis ir idėja ir kaip jis patiekiamas…
Atsiguliau gatvėje. Per vidurį atsiguliau. Atsiguliau taip, kad nepervažiuoti manęs praktiškai būtų neįmanoma. Atsiguliau, aišku, naktį, nes dieną atsisveikinti su šiuo pasauliu sveikai mąstančiam žmogui neįmanoma, diena kviečia gyventi: šviečia saulė arba pila kaip iš kibiro, viskas juda, migruoja, raibuliuoja, vibruoja. Verda gyvenimas, kunkuliuoja, kaip čia susikaupsi didingam, įsimenančiam veiksmui.
Juk mirti reikia gražiai, kaip teatre, ta akimirka turi būti paruošta, iki jos dar turi įvykti įvairūs pasisakymai, atsisveikinimai, prašymai, maldavimai, nutylėjimai, įsižeidinėjimai, ašaros. Ašaros yra svarbiausia. Dieną to nepasieksi. Naktį kas kita, viskas sustingę, kažko laukia, gili, visuotinė ir neapskundžiama pauzė, kažkas turi įvykti, kažkas reikšmingo, nepaviršutiniško, nekasdieniško. Dirigento mostas ir spektaklis prasideda, uždanga pakyla. Tokia turi būti mirtis, toks išėjimas, toks paskutinis pasirodymas, trečias veiksmas, finalas.
 |
 |
 |
||||
 |
 |
 |
||||
 |
 |
|||||
 |
 |
|||||
 |
|
|
|
|
|
|
„Animacijos fabrikas“ kviečia kūrėjus
2010-3-5 @ 10:03
„Meno duobė“ ir „Open culture“ artimiausiu metu pakvies į nekasdienį įvykį „Menų centre“ (Daukanto 28, Kaunas), dedikuotą Lietuviškajai animacijai. Animacijos diena bus skirta pagerbti ir atkreipti dėmesį į Lietuvos animatorių pasiekimus ir nuopelnus. Vienoje iš programos dalių planuojamos kelios projekcijos su lietuviškos animacijos filmais, kviečiame visus kuriančius dalyvauti atrankoje ir siųsti savo filmus meno.duobe@gmail.com. Atrinktieji turės galimybę dalyvauti renginyje ir būti pristatyti.
Jaunųjų teatro trupių festivalis „Teatras foje“
2010-3-4 @ 09:03
Renginys kviečia žiūrovus, kuriems įdomu susipažinti su jaunaisiais Lietuvos teatralais entuziastais, įvertinti jų kūrybą ir pabendrauti tarpusavyje. Dvi dienas truksiančiame festivalyje jūs turėsite galimybę išvysti net penkių skirtingų jaunųjų teatro trupių pasirodymus įvairiose ir kaip žinia neįprastose „Menų centro“ (Daukanto g. 28) erdvėse. Spektaklių forma ir tematika labai įvairi, tad nuobodžiauti tikrai neteks. Renginys nemokamas, tačiau prašome pasivaišinti karštais gėrimais ir taip paaukoti „Menų centro“ skaityklai. Iki malonaus! Programa:
Kovo 5 d. (penktadienis):
17 val. teatro trupės „Teatronas“, 5 žmonių monospektaklis „Tik viena duota“
18 val. VDU akademinio teatro trupė „Didelio miesto mažų žmonių nutikimai“ pagal D. Charmso apsakymų ir apysakų rinkinį „Nutikimai“
19 val.šiuolaikinio šokio grupė „Flow’in“, spektaklis „Atspindžiai“
20 val. vakarėlis ir pasisėdėjimas su jaunaisiais aktoriais
Kovo 6 d. (šeštadienis):
19 val. Vilniaus universiteto teatro trupė „Minimum“, spektaklis „Duonos padauginimas“
20 val. festivalio uždarymas lydimas improvizuoto VPU „Dramos Studijos“ nuotaikingo pokšto.
Odą šiurpinanti grafika Utenoje
2010-3-1 @ 10:03
Kovo 4 dieną (ketvirtadienį) 17 val. Utenos kultūros centro dailės galerijoje (Aušros g. 49) bus atidaroma Jono Čepo estampų paroda. Pasak dailėtyrininko Vido Poškaus, menininko pasirinktos meninės priemonės sterilioje erdvėje skamba lyg iki širdies gelmių griebiantys ,,hardrokiniai” gitarų rifai, dunda lyg efektinga improvizacija ,,metaliniais” mušamaisiais. Vien dėl to verta ateiti, pamatyti ir įsitikinti – kokia gali būti galinga (,,iš kojų verčianti, odą šiurpinanti…‘‘) grafika. Atidaryme dalyvaus eksperimentinės muzikos grupė „Sala“ (Utena). Grafikos darbų paroda veiks iki balandžio 13 dienos. Maloniai kviečiame apsilankyti!
„Menų centre“ svečiuosis Vilniaus poetas Laurynas Katkus
2010-2-28 @ 08:02
Kovo 3 d., trečiadienį, 18 val. „Menų centras“ (S. Daukanto g. 28) kviečia į inter-/aktyvų Lauryno Katkaus poezijos knygos „Už 7 gatvių“ pristatymą. Autorius skaitys savo eilėraščius, jį kalbins literatūrologės Rūta Eidukevičienė ir Vijolė Višomirskytė. Visi kviečiami poetiškai pasidūsauti, akademiškai padiskutuoti ir karštai pasiurbčioti vyno. Vakaro pabaigoje – L. Katkaus žalios jaunystės (9—10-ojo dešimtmečio) muzika. Iš knygos anotacijos: „Poetas, nelyginant Gralio taurės, slypinčios vis ‘už 7 gatvių’, ieškotojas, keliauja nuo Meksikos iki Berlyno, nuo Neringos kopų iki Gudžionių. Svarbi šių ieškojimų vieta ir Vilnius, poeto vaikystės ir dabartinis miestas: savas, pažįstamas, nors ir besikeičiantis. Menas ir šeima duoda peno intymiai meditacinei lyrikai, o šiuolaikinės visuomenės gyvenimas – žaismingam balaganui ir ironijai.“
Spektaklyje - kartos dvasia erotizuotoje iliuzijoje
2010-2-24 @ 09:02
Oskaro Koršunovo teatras kviečia į naujausią savo spektaklį William Shakespeare „HAMLETAS“, įvyksiantį vasario 25 d., Ūkio banko teatro arenoje, Vilniuje. Tai vienas asmeniškiausių Oskaro Koršunovo spektaklių, dažnai teatro kritikų lyginamas su paties režisieriaus charizmatiška asmenybe. Kaip sako pats Koršunovas, „Shakespeare`o „Hamletas“ išreiškia režisieriaus kartos dvasią, kartos, kuri gyvena ne realiame pasaulyje, o erotizuotoje iliuzijoje, ir yra apskaičiuojanti, prisitaikanti, patenkinta savimi ir kartu nesubrendusi daryti suaugusiam žmogui būtinų sprendimų.“ Daugiau informacijos čia.
„Kelionė per Lietuvą“ premjera
2010-2-24 @ 09:02
Kino teatras „Skalvija“ kviečia visus neabejingus geram kinui žiūrovus kovo 4 dieną 18 val. dalyvauti Vaidoto Digimo filmo „Kelionė per Lietuvą“ premjeroje, kurioje dalyvaus ir pats keliautojas po ja David Ellis. Britų menininkas David Ellis pirmą kartą atvyko į Lietuvą 1993 metais vedamas smalsumo patirti posovietinę kultūrą. Nuo tada jis tęsia savo apsilankymus, keliauja per šalį ir fiksuoja dabartinį susitikimą su Lietuva bei lygina ją su tuo, ką matė prieš daugelį metų.
|
|
