Autoriaus Duobės Svečias straipsniai

Tradicinio japonų meno paroda — apžvalga

Yumiko Matsumoto

Šių metų sausio – vasario mėnesiais Kaune buvo eksponuojama Vilniuje ir Klaipėdoje jau pabuvojusi japonų tradicinio meno paroda. Kauno M. Žilinsko meno ir dailės galerija visiems savo lankytojams siūlė unikalią galimybę prisiliesti bei gyvai išvysti ilgaamžes ir kerinčias japonų meno tradicijas ir pajusti rytietiškosios kultūros dvasią.

Skaityti toliau be komentarų…


Kritikos maršrutai Varėnoje

„Šaškių—šachmatų klubo iškaba“

Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ — iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro „Kultūrpolis“ organizuojamo projekto metu kultūros temomis rašantys žmonės tiria jiems naujas ar mažiau pažįstamas erdves, žmones ir reiškinius. „Kritikos maršrutai“ — keitimasis ne tik informacija, bet ir gyvenamąja aplinka. Projekto dalyviai vieši vieni pas kitus, rinkdami ir reflektuodami informaciją, pažindindamiesi su aplinka ir žmonėmis, nešališkai, atvirai ir kritiškai žvelgdami į svetimo miesto kultūrinį gyvenimą bei jo reiškinius. Svetimoje erdvėje kritikas lieka be susiformavusios nuomonės ir asmeninių pažinčių. Taigi, vertindamas jis turi remtis savo asmeniniu žvilgsniu ir įspūdžiu.

Vidas Poškus: Ar pavyko kelionė? Ar ją galima pavadinti „pjūviu“? Ar bent kiek pažinome Varėnos kultūrinę — meninę situaciją?

Ričardas Milukas: Ar pavyko kelionė ar ne, tai priklauso tik nuo mūsų išsikeltų kriterijų… Ar pažinome Varėnos meninę ir kultūrinę situaciją?..atsakau, kad 100% taip, nes mes esame profesionalai. Pažinome tiek gerai, kiek apskritai yra įmanoma pažinti situaciją. Gyvenime situacijos kartojasi. O kalbant apie personalias: ir viso gyvenimo negana pažinti kitą žmogų… Žinau, kad bus kritiškai vertinančių mūsų įžvalgas, todėl jiems iškart ir atsakau: tegul aplanko Varėną ir jos krašto žmones ir tai padaro geriau.

Skaityti toliau be komentarų…


Idealus pasaulis (Skiriu savo vardo dienai, kuri jau praėjo, pažymėti)

A. Pasevin iliustracija

Liko keturios minutės, paskubėkit, pavėluosim.
Robertai, tu niekada nepavėluoji, kam gąsdini vaikus?
Aš negąsdinu, tiesiog pratinu juos prie punktualumo, jie turi suprasti minučių ir sekundžių svarbą.
Tėvai, tu pamiršai man duoti pinigų už baseiną.
Nieko nepamiršau, Kristau, turiu paruošęs; kai būsim mašinoj, paduosiu.
Baik mane taip vadinti, nekenčiu savo vardo.
Puikus vardas, įsiterpė mama, visi labai pritarė, kai tau jį parinkom.
Tada pritarė, o dabar visi iš manęs tyčiojasi. Kitaip nevadina – arba Jėzumi, arba Kolumbu.

Skaityti toliau be komentarų…


Nuopuolis.

Aleksandr Pasevin

Aleksandr Pasevin iliustracija

Skirta mirusiems poetams.

Dylanui Thomui,
Algimantui Mackui ir
Georgui Trakliui

Sidabro vinys
Romiesiems į vyzdžius
Po vieną
Po šimtą į burnas
Uždaryti aklumui
Melui kryžiuoti

Taip mirė dievai. Vienas po kito raitėsi židinyje susipynę apaštalų paveikslėliai, plėšyti bekauliai testamentų puslapiai – mediniai rožančiai į anglis, sakralinis popierius – į pilkus pelenus, kuriuos kamino žiotys spjaudė į juodėjantį rudenio skliautą, vėjas kėlė aukštyn ir barstė universalų šventumą bevaisėje, pažliugusioje dirvoje. Piktžolėmis dygo trupanti asketiška išmintis – žengiau per usnių išrašytas valdas basomis, tiesiai į tamsėjantį horizontą ieškodamas tyrai kalbančios širdies.

Skaityti toliau be komentarų…


Kodėl man patinka Repas?

Paklausdami savęs kodėl mums patinka vienas ar kitas dalykas dažnai nežinome staigaus atsakymo. Nusprendęs parašyti šį straipsnį ilgai atidėliojau, delsiau. Porą metų rinkausi medžiagą, tarsi dažus ant paletės spaudžiau vieną po kito gabalus šiam straipsniui. It spalvas rinkausi iš įvairių atlikėjų ryškias ir įsimintinas frazes. Dabar net pagalvojau, kad jei taip ilgai būčiau ruošęsis paveikslo tapymui — dažai būtų paprasčiausiai uždžiūvę ant paletės. Smagu, kad šį savo paveikslą ruošiuosi „tapyti“ ne iš vienadienių, iš nesenstančių dažų. Lieka tik klausimas kaip atrinkti, kuri repo muzika yra gera?! tai tas pats, kaip ir su gera tapyba ar kinu… Primityvu, skaitytojau, būtų teigti ir sakyti, kad tiesiog nemėgsti repo, kaip dauguma nesusimąstę taip padaro. Tikriausiai pirma reiktų pažinti šį stilių. Teigti nemėgstu, tas pats, kaip sakyti: nemėgstu alyvuogių, juodų ikrų, duonos ar joduotos druskos. Juk tai tik maistas ir nereiktų to sureikšminti. Žymiai svarbiau, kaip tas maistas yra gaminamas, patiekalo paskirtis ir idėja ir kaip jis patiekiamas…

Skaityti toliau be komentarų…


Autostorija

Aleksandr Pasevin iliustracijia

Atsiguliau gatvėje. Per vidurį atsiguliau. Atsiguliau taip, kad nepervažiuoti manęs praktiškai būtų neįmanoma. Atsiguliau, aišku, naktį, nes dieną atsisveikinti su šiuo pasauliu sveikai mąstančiam žmogui neįmanoma, diena kviečia gyventi: šviečia saulė arba pila kaip iš kibiro, viskas juda, migruoja, raibuliuoja, vibruoja. Verda gyvenimas, kunkuliuoja, kaip čia susikaupsi didingam, įsimenančiam veiksmui.

Juk mirti reikia gražiai, kaip teatre, ta akimirka turi būti paruošta, iki jos dar turi įvykti įvairūs pasisakymai, atsisveikinimai, prašymai, maldavimai, nutylėjimai, įsižeidinėjimai, ašaros. Ašaros yra svarbiausia. Dieną to nepasieksi. Naktį kas kita, viskas sustingę, kažko laukia, gili, visuotinė ir neapskundžiama pauzė, kažkas turi įvykti, kažkas reikšmingo, nepaviršutiniško, nekasdieniško. Dirigento mostas ir spektaklis prasideda, uždanga pakyla. Tokia turi būti mirtis, toks išėjimas, toks paskutinis pasirodymas, trečias veiksmas, finalas.

Skaityti toliau be komentarų…


Puslapis 1 iš 3123
  • Temos
Užkulisiai
menoDUOBĖ 2008(c)
Pranešti apie naujienas (RSS)
Pranešti apie naujus komentarus (RSS)