Jau kuris laikas seku menininkus, kurie didžiąją savo laiko dalį praleidžia gyvendami ir kurdami užsienyje, bet vis tik reprezentuoja mūsų šalį tarptautiniame meno pasaulyje. Vienas tokių pavyzdžių yra Žilvinas Kempinas, kuris nuo 1998 metų gyvena ir dirba Niujorke. Žilviną dar 2007 metais žurnalas „Art Review Magazine“ įtraukė į 25 ateities menininkų, kuriuos verta žinoti, sąrašą. Lietuvis taip pat gavo „Calder Prize“ ir „Atelier Calder Residency“ apdovanojimą, jis yra laimėjęs ir ne vieną mažesnę premiją, bei dvi stipendijas.
Lietuva yra per maža, kad galėtų išlaikyti savo gabiausius kūrėjus čia. Menininkai įgydami išsilavinimą svečiose šalyse siekia įsilieti į platesnę ir geriau matomą meno pasaulio erdvę. Deja todėl, kai kuriuos Lietuvą garsinančius menininkus ir jų darbus mes retai matome būtent Lietuvoje. Žilvino Kempino instaliacijos, kurių stilius labiausiai jį ir išgarsino pasaulyje, Lietuvoje buvo eksponuojamos tik kartą. ŠMC (Šiuolaikinio meno centras) 2007 metais pristatė jo personalinę parodą, kurią sudarė dvi instaliacijos „Paralelės“ ir „Skraidanti juosta“.
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
