Meno Duobės pokalbiai

Bendraukime mums rūpimomis temomis

1. 

   Gintarė Žitkevičiūtė
   Kūrėjas

   Sveiki, būtų malonu, jog šioje skiltyje visi atrinkti teatro focus grupės dalyviai ir taip pat savo iniciatyva dalyvaujantys asmenys, parašytų nuomonę apie diskusijas, ar jos naudingos? Ar yra skirtumas tarp stebėjimo spektaklį asmeniškai ir grupėje? Ką patartumėte ateičiai? Kuo teatro focus grupės susitikimai įdomūs ar nuobodūs? lauksime jūsų pasisakymų :)

   Parašyta prieš 5 mėnesius #
2. 

   A_g_n_e
   Narys

   Man tai įdomu būna pasidalinti nuomone apie spektaklį ir manau tai tikrai naudinga(bent jau diskutuojantiems). Nes ugdom savo gebėjimą reikšti mintis, ir šiaip diskutuoti, kas labai praverčia:) Žinoma plečiam požiūrį apie teatrą, gal kažką naujo sužinom, suprantam geriau teatre vykstančius reiškinius (pvz. kas yra ryšys trap žiūrovo ir aktoriaus ir pan.)
   Kaip minėjau, man labai patiktų diskusija su kokiu aktorium ar režisierium aptariamo spektaklio. Tai čia jei ateičiai:)

   Parašyta prieš 5 mėnesius #
3. 

   Kristė
   Narys

   Visada labai įdomu susipažinti su kito žmogaus nuomone, tada tenka vėl permąstyti tai, ką jau žinai ir atrasti ką nors naujo ar netikėto, šiek tiek keisti savo požiūrį - iš kiekvienos diskusijos kažką išsineši. Spektaklių stebėjimas grupėje manęs netrikdo, o šiaip juk kaip tik įdomiau diskutuoti ir susipažinti su kitų požiūriu į tuos pačius dalykus. Apskritai viskas vyksta įdomiai ir nejaučiu jokio diskomforto. Dar nėra blogai toks siauras žmonių ratas, nes, manau, didesnėje auditorijoje būtų kur kas sunkiau kiekvienam pasisakyti. Kol kas nuobodu tikrai nebuvo ir labai laukiu kitų susitikimų.:> Būtų tikrai nuostabu susitikti su teatro žmonėmis!

   Parašyta prieš 5 mėnesius #
4. 

   Milda
   Narys

   Visi trys matyti spektakliai paliko skirtingus įspūdžius. Visi trys buvo gana skirtingi. Mažiausiai paveikus pasirodė "Antigonė Niujorke". Spektaklį "Bjaurusis" traktuočiau labiau kaip parodiją mūsų visų šiandieninio gyvenymo... tai tarsi atspindys visuomenės, siekiančios pasirodyti kuo gražiau, kuo geriau vienas už kitą ir tuo pačiu praradimčios pačią save. Aktoriu vaidyba buvo paveiki ir pasirinkta jumoristinė forma tikrai tinkama temai. Spektaklis "Hipokampas" taip pat manu yra vykęs paveikumo prasme, veikėjų jausmai buvo išreikšti įtaigiai (neieškant atitikimo tikrovei).

   Parašyta prieš 5 mėnesius #
5. 

   eri
   Narys

   Iš tiesų, buvo gana įdomi patirtis dirbti grupėje: išgirsti kitokių minčių, apsvarstyti ne vienai savo mintis,o garsiai jomis pasidalinti... Taip atsitiko, kad temačiau tik du spektaklius, todėl mano vertinimas gal kiek siaurokas, nes galiu lyginti tik du spektaklius. "Antigonė Niujorkė" pasirodė savotiškai žavus, bet su daugeliu trūkumų, galbūt per menkai išpildytas pagal pjesės tematikos galimybes, galbūt pasirinkti ne itin geri aktoriai. Šiam spektakliui pritrūko kažkokio "cinkelio", kuri pagautų ir nepaleistų per visą spektaklį. O štai "Bjaurusis" tuo "cinkeliu" ir gali puikuotis, nuo pirmų akimirkų pasijunti esantis spektaklio dalis, vienas iš visuomennės atstovų, teisiantis arba pateisinantis aktorius-veikėjus. Tai spektaklis palikęs peno mintims, privertęs šypsoti ir pykti, pagirtinas aktorių darbas, geri perėjimo prie kitos miuzencenos sprendimai.
   O ateičiai norėtųsi, kad ir įvairesnio amžiaus žmonės sudarytų grupę, kad prisijungtų ir vaikinai, kurių nuomonė dažnai būna tiesmukiškesnė, o ir kartais jie tuos pačius dalykus suvokia kitaip. Galbūt diskusijos tada būtų šiek tiek kitokios. Beja, siūlyčiau stebėti vieną visiškai modernų spektaklį, o kitą - tradicišką ta pačia tematika ir palyginti pliusus ir minusus.

   Parašyta prieš 5 mėnesius #
6. 

   bird-cherry
   Narys

   Ryšį, tarp aktoriaus ir žiūrovo, suvokiu, kaip žiūrovo įtikėjimą ir sugebėjimą jausti tai, ką scenoje veikiantys žmonės nori jam perduoti. Todėl labiausiai mano suvokiamas ryšys atsiskleidė spektaklyje "Bjaurusis". Antrą vietą gautų "Hipokampas", o garbingąją trečią - "Antigonė Niujorke". Žinoma, kiekvieno spektaklio metu aktoriai sugebėdavo paveikti mano jausmus, nes esu emocionalus ir jausmingas žiūrovas. Tačiau, tik spektaklių "Bjaurusis" ir "Hipokampas" aktorių paveikumas, bei užsimezgęs ryšys tęsėsi ilgiau, nei laikas, kurį praleidau stebėdama spektaklį.
   Ši focus grupė buvo naudinga, keista ir nauja patirtis mano gyvenime. Supratau, jog velniškai sunku kalbėti savo vidinius dalykus taip, jog tai suprastum ne tik pats, bet kažką suvoktų ir kiti :] Bet tai tuo pačiu ir žavu, kuomet stengėmės išreikšti žodžiais emocijas, išgyvenimus ir suvokti, kas gi vis dėlto vyksta su tuo aktoriumi ir žiūrovu spektaklio metu.

   Parašyta prieš 5 mėnesius #

RSS srautas šiai temai

Atsakyti

Jums reikia prisijungti norint rašyti.