Parašyti šį straipsnį mane pastūmėjo įdomus atsitiktinumas ir atsitikimas, jau kuris laikas vykstantis „Menų centre“, kuriame dirbu gerą pusmetį. Greta centro yra kavinė, kurioje geros nuotaikos virėja kepa skanius kotletus, šnicelius ir verda kisielių ar kompotą. Įdomu, jog praėjus beveik pusmečiui, kuomet kas dieną vienaip ar kitaip susiduriame, persimetame keliais bereikšmiais žodeliais, moteris galų gale apsilankė mūsų teritorijoje, pasidomėjo kas čia vyksta, ką mes čia turime ir ko siekiame. Tačiau tai tik istorijos pradžia.
Jos akis užkliuvo už jau du mėnesius ant naujų leidinių spintelės begulinčios fotografo Terry Richardson knygos. Pradinės emocijos, juoko sumišimas su lietuvišku „o jėzus, o jėzus“, peraugo į tai, jog moteriškė beveik kiekvieną dieną pas mus atveda vis naujų lankytojų — savo vyrą, drauges, bendradarbes ir kikendama rodo į Terry Richerdsono kuriamas ironiškas, atviras, nuogo kūno ir sekso akimirkų pilnas nuotraukas.
Buvo smagu pamatyti šį reiškinį — edukacija, smalsumas, šokiravimas — vadinkite kaip norite. Šios istorijos kulminacija galėtų būti tokia — vieno renginio metu, atėjusi bobutė iš didžiosios salės pradėjo šaukti ant šių pusamžių moterų, jog jos žiūri velnio darbus, o garsiai šaukiasi „kristaus“. Lietuva ir jos ypatumai. Taigi, Terry Richardson, seksas ir jo begalinis žmogiškumas.
Besigilindama į šio vadinkime menininko, ekshibicionisto kūrybą, radau daugiau klausimų nei atsakymų. Visų pirma daugelis šią kūrybą šmeižia, vadina tai pornografija, buitiaku, bereikšmėmis neprofesionaliomis nuotraukomis ar vyro, kuris mėgsta krušantis fotkintis su kekšėmis, fetišu. Moterys čia dar mato pažeminimą, vyrų nenormalumą ar diskriminaciją. Sakyčiau, visa tai yra bukumo ir siauro požiūrio padarinys, tad daugiau kalbėti apie tai nesinori.
Terry Richardson kūryboje yra keletas labai įdomių aspektų, kuriuos reikia mokėti įžvelgti ir suprasti:
1. Realios emocijos, išgyvenimai ir patyrimai, kuriuose mėgaujasi tiek modelis, tiek fotografas
2. Moters grožio vaizdavimas žvelgiant iš vyro perspektyvos, vyriškumo paieškos moteryje
3. Žmogiškumo ironija
4. Gyvenimo, sekso ir aistros galia prieš glamūrą ir aukštąją madą
Pornografija yra iliuzija — netikra, suvaidinta akimirka, kurios nėra ir kuri kuriama tik tam, kad žadintų žiūrovo vaizduotę, teiktų pasitenkinimą. Terry Richardson kūrybos negalima būtų vadinti pornografija vien dėl to, jog visos jo fiksuojamos akimirkos yra tikros. Galima sakyti pagrindinis jo gebėjimas savo darbe ir yra priversti modelius atsipalaiduoti, jaustis savimi bei mėgautis. Didelę įtaką darbo procesui daro tai, jog fotografas pats dalyvauja fotosesijose, nevengia nusirengti, suteikia galimybę modeliui atsistoti į jo vietą, fantazuoti ir fotografuoti. Šis momentas dažnai plačiai interpretuojamas kaip šiame amžiuje susiformavusio modelio ir fotografo ryšio stereotipo paneigimas.
Mano nuomone šį vaizdų fiksavimą ir menininko filosofiją galima būtų sieti su nudizmo bei natūralizmo srovėmis, kurios kuo toliau tuo vis labiau įsitvirtina kasdienybėje ir yra interpretuojamos atskirai nuo erotikos bei iškrypimų, labiau akcentuojant paprastumą, žmogiškumą, atsigręžimą į gamtą bei atsipalaidavimą. Kitavertus, žinoma, nesunku pastebėti, jog Terry savo darbe žaidžia su šokiravimo, brutalumo, ironijos bei aistros simboliais, tačiau asmeniškai priešiškumą šių elementų naudojimui matau labiau kaip pačio suvokėjo nepasitikėjimą savimi, nuogumo ar savo potraukių atskleidimo baimę, negu autoriaus, kuris atvirai deklaruoja ką daro, nenormalumą.
Pats Terry teigia, jog dažnai sulaukia pasipiktinimų ir diskusijų apie normalumo ir nenormalumo sąvokas. Tačiau autoriaus teigimu, jam daug daugiau nenormalu atrodo tai, jog žmonės fotografuoja savo antrąją pusę, slepia jos nuotraukas ar užtušuoja veidą ir tuomet įdeda nuotrauką į internetą. Tai, ką jis pats daro, deklaruoja atvirai, nieko neslepia, o žiūrovui leidžia tai priimti kaip jam patinka. Paklaustas, ar nemano, jog tokias savo nuotraukas geriau laikyti kaip privatų dalyką, autorius nusistebėjo ir paaiškino, jog jis yra fotografas, fiksuoja žmones, todėl nemato jokių priežasčių kodėl negali rinktis kaip fiksuojamo objekto savęs. Slėpti savo darbus jam nekyla minčių — „<…>juk tam ir fotografuoju, kad tai galėtų pamatyti kiti“.
Meno kritiko Olivier Zahm teigimu, moterys Terry Richardson nuotraukose vaizduojamos iš tokios perspektyvos, kokias jas mato, o gal nori matyti vyrai, ieškomas moters vyriškumas. Tie patys modeliai ir įžymybės kaip Daniel Day Lewis, Leonardo DiCaprio, Vincent Gallo, Tom Ford, Jay Z, Kanye West, Johnny Knoxville, Karl Lagerfeld, Pharell Williams ir kiti čia šokiruoja savo žmogiškumu, atrodo kitokie, atsipalaidavę, pagauti besimėgavimo unikalioje akimirkoje. Tos pačios detalės kaip tarkime kadras, kuriame matomi plaukai ant krūtinės, primena, kad neįmanoma kontroliuoti gyvenimo, o už kadro ir glamūro, slypi žmogus su visu savo gaivališkumu ir žemiškumu. Nuoširdumas tai pagrindinis šios kūrybos elementas, kuris ir kelia daugiausiai diskusijų, pasibjaurėjimo bei klausimų. Visgi tas šokiravimas, spebėjimasis ir pasipiktinimas, manau, daugiau yra paprastas žmonių, kurie į bet kurį kiek kitokį dalyką reaguoja labai karštai, bruožas — ar tai būtų gėjai, ar nauja subkultūra, ar apnuoginta kiekvieno mūsų kasdienybės dalis.
„Nematau nieko blogo tame, jog žiūrėdami į mane ar mano kūrybą žmonės masturbuojasi, esu dėl to laimingas.“ — T. Richardson.
Įdomiausia, jog toks darbo stilius, vaizdavimas ir pateikimas, fotografą išskiria visoje mados industrijoje, o jo darbai vertinami ir daro daug didesnį poveikį bei įtaką negu glamūrinės ar aukštosios mados fotografija. Autorius dirba su tokiais projektais kaip Gucci, Sisley, Miu Miu, Chloe, French Vogue, British Vogue, i-D, GQ, Harper’s Bazaar & Purple, o pagrindinė jo sėkmės priežastis turbūt yra ta, jog kaip asmenybė Terry yra pakankamai trenktas, kad tokiai dinamiškai, nenuspėjamai ir kiekvieną kartą naujų sensacijų reikalaujančiai sričiai kaip mados fotografija, visada randa dar vieną kabliuką, kuris nustebina, papiktina ar tiesiog priverčia eilinį kartą pasimėgauti.
Dažnai menininko kūryba siejama su jo sunkia vaikyste, valkatavimu, pasinėrimu į svaigalus bei nuolatinį dardėjimą žemyn, galiausiai kapstymąsi pasiekus dugną, kuris nuvedė tiesiai į aukštumas. Šiuo metu jis gali pasigirti, jog uždirba daug ir daro tai, kas jam patinka. Daugiau informacijos apie menininką rasite čia, pavartyti visą albumą galima „Menų centre“ (Daukanto g. 28, Kaunas).
Komentarai (37)
:)
Dar jeigu į puslapį būtų įmanoma įeiti be šokių su būgnais, būtų išvis puiku…
taip, puslapis neveikia….
nu kad puikiai veikia:) fantastiskos nuotraukos :D
tiesiog spaudi ant access cached copy :) skaitykit :)
saunuolis tas Terry!
nu nu stai is kur Vilmanas Marcinkevicius pasiseme ikvepimo su savo „XXI amžiaus Madona“
http://www.15min.lt/images/pho.....madona.jpg
Man veikia. Matyti (geri) darbai, tik nematytas autorius.
Neveikia man puslapis :(
Gaila, bet ir man puslapio neatidaro :/
Suuuuuuuuuuuuuuuuudas!
galingai cia :)))
Taip, Braske, as irgi manau taip del tos Marcinkeviciaus Madonos. Deja, bet nieko naujo be seno neatsiranda…
fotografija, kaip meno rūšis, jau ganėtinai išsigimusi. dabar madinga “что вижу – то пою”, nes “darau meną” vien todėl, kad aš menininkas …o gal išsigimė adresatas, kuriam ši meno rūšis buvo/yra skirta? norite pasiekti mane, norite, kad atkreipčiau į jūsų kūrinius dėmesį – šokiruokite mane? tikriausiai taip ir yra, nes subtilumas, šviesos žaismas ir nuotraukoje paslėpta autoriaus nuotaika – nemadinga.
Na atsiprašau, nežinau ar čia visos nuotraukos, kaip fotomenas ar kaip tisiog pagautas žmogaus kvailas poelgis ir Terry į albumą įdėtas kaip trofėjus, man asmeniškai nežavinčios nuotraukos. Iš visų galbūt tik pirmoji, manyčiau, užskaityčiau ji išradinga, įdomi, ir netokia atvira.
Na menas, kaip ir bet kokia kita produkcija turi savo kokybinius lygmenis ir atitinkamas auditorijas. Pvz. automobiliuose yra Mersai, yra ZAZ’ai ir t.t. ir pan. ….
Čia matyt svarbu kiek pats žmogus gali iš savęs pareikalauti. ;-)
Na su šokiravimu tai tikrai nereikėtų to sieti, tokia išraiška jau turėtų nebešokiruoti visų pirma. Kai jau nebešokiruoja, tuomet galima ieškoti kitų prasmių, kurių šioje kūryboje nemažai ir kurios ganėtinai painios.
Jos ir neturi žavėti, meno paskirtis nėra žavėti, nėra ir šokiruoti.
Manau, nebūtinai priklausyti tam tikrai grupei, kad galėtum suprasti, užtektų pradžioj tiesiog atsisakyti siauro požiūrio ir stereotipų.
o žinote, kiekvienais metais, šimtai pradinių kursų audiovizualinių menų studentai panašios stilistikos nuotraukų pateikia šimtais…
hmmm, visada maniau, kad meno paskirtis – sukelti stebėtojui katarsį, susižavėjimą perteikiama (jei taip viską apibendrinus) “informacija”. kažkuri dalis auditorijos, išvydusi šias nuotraukas lieka šokiruota, kita dalis – sužavėta, o dar kažkuri lieka su nemaloniu prieskoniu burnoje, nes neskanu… ir nepalieka jausmas, kad visas šis Terry “svaigimas” (gerąja prasme, žinoma) tebuvo eilinis meninės išraiškos klyksmas, kurio aidai atsirito iki šiandienos. bet išliekamoji jo darbų vertė vienok abejotina (nors jei su Obama Terry būtų nusifotografavęs nuogas ir dar erekcijos būsenoje, gal ir būtų galima kalbėti apie idėjiškai stipresnę asmenybę).
Norėčiau pamatyti tuos šimtus, jei kalbate apie stilistiką kaip nekokybišką nuotrauką, ką dažnai pabrėžia Terry, naudodamas tiesiog muilinę, tai ne to reikėtų ieškoti jo kūryboje. Išliekamoji vertė? na, čia kaip pažiūrėsi, Žalgirio mūšio paveikslai turi išliekamąją vertę, tačiau meninės vertės, o ne istorinės jose mažai. žiūrint ką turi galvoje sakydamas meninė vertė ir apskritai ar egzistuoja tokia apibrėžtina objektyviai sąvoka?
Katarsi? Kokiais laikais gyvenate joneli? :]
nesakiau “meninė vertė”, čia jūs kažką painiojate. J.Mateikos kūryba tikrai turi išliekamąją vertę, o ir meninės vertės nemažiau.
kas dėl Terry – štai Jūs rašote “…žinoma, nesunku pastebėti, jog Terry savo darbe žaidžia su šokiravimo, brutalumo, ironijos bei aistros simboliais, tačiau asmeniškai priešiškumą šių elementų naudojimui matau labiau kaip pačio suvokėjo nepasitikėjimą savimi, nuogumo ar savo potraukių atskleidimo baimę..”. o ką, jeigu aš, asmeniškai, manau, karjerą jis padarė spekuliuodamas šokiravimo ir brutalumo elementais fotografijoje? o ką, jeigu aš, asmeniškai, manau, kad be šių elementų jo fotografijos tampa tiesiog buitinėmis “štampofkėmis”? man, kaip suvokėjui, nejaučiančiam nuogumo ir savo potraukių atskleidimo baimės, dingojasi, kad Terry kūryba ir yra dedikuojama išskirtinai tokias baimes jaučiantiems žmonėms ir net neaišku kuriuo tikslu – ar priversti žmones mąstyti plačiau, ar tiesiog eilinį kartą naudingai “papankuoti”.
tiek to, genys margas, pasaulis dar margesnis, nebesiginčykime.
……..
man visais laikais gyventi patinka. o tamsta nebijokite nežinomų žodžių.
tokiu atveju siūlyčiau plačiau pasidomėti jo kūryba ir sukurtomis serijomis, kadangi šiame straipsnyje sudėta toli gražu ne viskas. nereikia daryti išvadų ir sakyti, o ką jeigu, kai neišsistudijavai visko iki galo, žinoma aš galėčiau dar plačiau viską paaiškinti, apdoroti ir t.t., bet manau mano tikslas buvo sukelti pradinį impulsą, toliau viskas yra tavo asmeninis darbas.
manau, tuščias reikalas aiškinti tokią fotografiją tiems, kurie jos nepagauna pirmu žvilgsniu. Tuomet ir prasideda išvedžiojimai. Nuotraukos yra puikios. Jei bent šiek tiek domitės šiuolaikiniu menu, Terrio nuotraukos negali šokiruoti. Tai paprastas gyvenimiškas grožis. Atsimerkit.
Čia manau irgi truputį apie “paprastą gyvenimišką grožį”, kuris tarytum panaikinęs bet kokius kokybinius kriterijus kvepia paprasčiausia profanacija.
Užrašas ant tuliko sienos, gerta visų kitų tualetinių txt ir menų.
Писать на стенах туалета,
я вам скажу немудрено.
Среди говна вы все поэты,
среди поэтов вы – говно! :-)
cia gal biski idomiau
http://www.terrysdiary.com/
kasdienes jo foto
Čia kažkoks marazmas, jau visai nebėra ką paveiksluoti ane? Išvis čia nei ryškumas nesuvestas, nei apšvietimas nesustatytas ir išvis čia ne katarsis!
Ką norėjau pasakyt: išsiblaivyt reikia prieš pasiimant fotoaparatą, jei jau nori kad būtų menas!
Profanacija! Nesuvestas ryškumas! Nenustatytas apšvietimas! – su jūsų skoniu ir “suprartimu” tik vestuvinę fotografiją komentuot…
pn, ne nu, bet a tau atrodo, kad čia menas?!?!
man neatrodo. Čia ir yra menas.
Tai veigu aš pargriuvau an asfalto tai irgi mianas ania?
žiūrint kaip pargriuvai.
O kaip tu?
deja, man dar neteko pargriūti, kad išeitų menas.
Tai reiškia tu neturi talento! Taip, kad, nieko tu nesupranti apie fotografiją.
tamstos pasakymas nelogiškas.
Uštat mianiškas!