Kūno žymėjimas, modifikacijos yra ta ribinė, dažnai stigmatizuojama sritis, kuri įdomi jau vien dėl žmogaus įgalinimo — asmuo įgyja galias modifikuoti gamtos duotą kūną. Tatuiruotės ar auskarai išsiskiria ir tuo, kad tai lengvai įgyvendinamas žymėjimas, kylantis tikrai ne iš būtinumo, o tik iš noro. Kas paskatina žymėti kūnus? Tatuiruotės kaip trumpalaikė mada, tatuiruotės kaip meno forma, tatuiruotės kaip individualaus tapatumo ir asmens unikalumo išraiška ar tatuiruotės kaip protestas ir pasipriešinimas — tai tik kelios kūno žymėjimo aiškinimo kryptys.

Tatuiruotės yra pripažįstamos vienu seniausių bei prasmingiausių žmonijos meno formų ir jų istorija apima ne vieną tūkstantmetį. Tačiau šįkart istorijos džiunglėse neklaidžiosiu. Susidomėję ją lengvai atras ir patys. Nors kūno žymėjimo praktikos Eurazijoje jau buvo paplitusios Neolito eroje, iš naujo Vakarų pasaulis tatuiruotes atrado tik 18 amžiuje, keliautojams pasiekus Polinezijos gentis, kur tatuiravimas buvo statuso simbolis ir perėjimo ritualų dalis, bei išplitus šiam menui jūreivių tarpe.

Betty Broadbent (1909-1983) — pirmoji moteris, išsitatuiravusi visą kūną ir turėjusi daugiau nei 350 tatuiruočių.

20 amžiaus tatuiruočių istorija labai įvairi — nuo uždrausto, stigmatizuoto ir mitologizuoto iki populiariosios kultūros, kai tatuiruotėmis pasipuošia kino, muzikos, mados ar sporto pasaulių žvaigždės, darančios įtaką bendroms kultūrinėms normoms ir praktikoms. Nuo subkultūrų, kuriose tatuiruotės ypač mėgstamos (roko, metalo subkultūros, baikeriai, kriminalinės gaujos, Japonijos Yakuza) iki plačiosios visuomenės. Nuo prievartinio identifikavimo (tatuiruotėmis žymimi nacių koncentracijos stovyklų kaliniai antrojo pasaulinio karo metu) iki savanoriško dekoratyvinio tatuiravimo, meno ir tatuiruočių parodų įvairiose pasaulio galerijose (pavyzdžiui, dar neseniai, 2009 metų pabaigoje Čikagoje vyko tatuiruočių paroda „Freaks & Flash“).

Tatuiruočių mokyklų ir stilių gausa savo apimtimi primena tos pačios istorijos tūkstantmečius. Realizmas, biomechanika, tribal, old-school, new-school, Keltų, orientalistinės — tai tik keli pavyzdžiai. Visai neseniai teko aptikti ir „Art Nouveau“ stilių. Kaip ir tapyba ar kita meno šaka, tatuiruočių pasaulis pasižymi labai įvairia raiška, spalvomis ar linijomis.

Drakonas — vienas populiariausių rytietiškos stilistikos piešinių.

Ypač gilius pėdsakus ir įtaką mano mėgstamo „old-school“ stiliaus susiformavimui padarė jūreivis ir tatuiruočių meistras Norman „Sailor Jerry“ Collins (1911-1973). „Old-school“ mokyklos tėvas, vienas garsiausių 20 amžiaus meistrų, išpopuliarinęs tokius šios tradicijos atvaizdus kaip kregždutės, gyvatės, ereliai, jūreivių žvaigždės, žaidimo kauliukai, kortų kaladės, inkarai ir pan. Ryškus, aiškus, drąsus dizainas, jokių šešėlių ir spalvos (dažniausiai mažas jų skaičius, tačiau retai tatuiruotei būdinga tik „juoda-pilka“ paletė). „Old-school“ tradicija kelis dešimtmečius buvo kiek primiršta, tačiau pastaraisiais metais vėl susigrąžino savo pozicijas (ir ypač išpopuliarėjo rockability bei pin-up stilių moterų tarpe).

„Old-school“ mokyklos tėvas Sailor Jerry.

„Old-school“ stiliaus tatuiruočių dizainai.

Viena įdomiausių ir man didžiausią įspūdį palikusi šiandieninė „old-school“ tradicijos tęsėja ir interpretatorė — Angelique Houtkamp. Šiuolaikinio vizualinio meno ir tatuiruočių madmuazelė iš Amsterdamo, surengusi daugybę parodų, išleidusi dvi knygas („Tattoo Darling“ ir „Tattoo Mystique“) bei skirtingais piešiniais papuošusi daugybę kūnų. „Old-school“ su moteriškumo prieskoniu — ko gero, taip apibūdinčiau Angelique stilių. Senasis jūreivių stilius sumaišytas su mitologinėmis fantazijomis, gotų subkultūros nuotaikomis, šeštojo dešimtmečio glamūru ir džiazo amžiaus merginų tipažais. Nostalgiška, romantiška, paslaptinga ir šiek tiek ironiška.

Angelique Houtkamp

Angelique Houtkamp darbai.

O kur atsiranda protestas? Pasipriešinimas ir rezistencija jau akivaizdi subkultūrose, kuriose tatuiruotės ypač populiarios kaip kuriamo stiliaus ir pasaulėžiūros dalis. Taip pat ir skausmas bei malonumas pažeisti normą, pasipriešinti jai — tai kitos dvi kūno žymėjimo pusės. Tatuiruotė ir skausmas neatsiejami dalykai (no pain – no gain). Anot kultūrologo John Fiske, „skausmas yra svarbi priemonė, kuria į kūną įrašoma socialinė kontrolė“. Vis dėlto, ar tai tinka ir kūno žymėjimui? Per skausmą čia įrašomas ne kontrolės veiksmas, o greičiau priešingai — normos pažeidimas (tatuiruočių sąsaja su nusikalstamumu, nešvara, kalėjimu, vyriškumu vis dar egzistuoja); malonumas, kylantis iš normos pažeidimo, būdo išsiskirti, atrodo, gerokai didesnis nei skausmas, kurį reikia ištverti, kai adata žeidžia žmogaus kūną. Vienas pažįstamas meistras kažkada man pasakė: „žmonės negrįžtų, jei prisimintų tą skausmą“. Grįžta, nors atrodytų, jog prisimena. Nori išsiskirti — kentėk! Malonumą suteikia jau pats skausmo įveikimas, o nepamirškime ir tatuiruotės estetikos, grožio ir simbolinių prasmių.

Tatuiruočių atsiradimas populiariojoje kultūroje, ko gero, žeidžia daugumą „tikrųjų“ tatuiruočių mylėtojų ir fanų. Tačiau čia man atsiranda keli neaiškūs dalykai. Šiuolaikinės mados, kaip ir populiariosios kultūros, pagrindinė savybė yra laikinumas ir kitimas. Tai, kas madinga šiandien, nebebus madinga rytoj. Aukštosios mados vėjai keičiasi kiekvieną sezoną. Nepaisant vis pastebimo mados cikliškumo, absoliučiai identiškų tendencijų nebūna. Tačiau tatuiruotės pasižymi priešingom savybėm — jos yra pastovios (todėl, ar gali būti traktuojamos kaip madingos?), jų dėka žmonės siekia pažymėti savo unikalumą (mada dažniausiai, priešingai, suponuoja homogeniškumą ir vienodumą), galiausiai, tatuiruotės reikalauja skausmingo proceso (kraujas ir skausmas, intervencija į žmogaus kūną). Kas visgi lemia, kad toks atrodytų prieštaraujantis madai kūno žymėjimo būdas kaip tatuiruotės taip ryškiai sužiba toje pačioje populiariojoje kultūroje ir virsta plačiai vartojamu reiškiniu? Kaip taip atsitiko, kad tatuiruotės iš visuomenės paribių persikraustė į „mainstream“ kultūrą, kur drugelis, žvaigždė ar „tribal“ ornamentas ant peties ar apatinės nugaros dalies jau nieko nebestebina ir negąsdina? Kaip jau anksčiau minėta Angelique Houtkamp yra pasakiusi — „atrodo, jog šiais laikais tampi ypatingu ir išskirtiniu, jei neturi nei vienos tatuiruotės“. Gaila… O gal ne?

Tatuiruočių meistrė, viena įžymiausių portretisčių tatuiruočių pasaulyje ir televizijos žvaigždė Kat Von D.

Angelique Houtkamp piešiniai.