Šių metų sausio – vasario mėnesiais Kaune buvo eksponuojama Vilniuje ir Klaipėdoje jau pabuvojusi japonų tradicinio meno paroda. Kauno M. Žilinsko meno ir dailės galerija visiems savo lankytojams siūlė unikalią galimybę prisiliesti bei gyvai išvysti ilgaamžes ir kerinčias japonų meno tradicijas ir pajusti rytietiškosios kultūros dvasią.
Parodoje didžiausią garbės vietą užima Masu Yamamoto pasiūti 31 šilkinių kimono. Menininkė šiuo amatu užsiima jau 35 metus, o jos du pasiūti kimono puikuojasi Japonijos imperatoriškosios šeimos garderobe. Šie šilkiniai apdarai yra išskirtiniai kiekviena savo siūlele, spalva ir raštais. Kimono apdaras puikiai atspindi japonų ilgaamžes simbolikos tradicijas: kuo apdaras spalvingesnis – tuo jaunesnis bus jo savininkas ir priešingai – sodri spalva reiškia, kad savininkas senas, o moteriškojo kimono rankovių ilgis nusako moters šeimyninę padėtį. Rūbas taip pat ypatingas tuo, kad šilko medžiaga vasarą kūnui suteikia malonią gaivą, o japoniškosiomis žiemomis – šilumą. Žinoma, nuolatos modernėjančiame pasaulyje kimono nebėra kasdienis japonų rūbas: juos velkamasi tik per brandos šventes (merginų dvidešimtuosius gimtadienius), vestuves ir arbatos gėrimo ceremonijas. Šiuolaikinis kimono – prabangos dalykas, perduodamas iš kartos į kartą, jo kaina gali viršyti 10000 JAV dolerių.
Neatsiejama kimono dalis tai – japoniškasis obi (diržas). Šie diržai taip pat siuvami iš šilko, bet nėra derinami su pačiu kimono, tad dažniausiai apdaro ir diržo spalvos nesutampa. Obi tai daugiau spalvinga kimono stiliaus detalė, įdomi savo užrišimo technikų įvairove. Parodoje buvo eksponuojami 7 obi ir kiti 12 Yoshiko Ogura menininko siuvinėjimų.
Dailininkė Yumiko Matsumoto parodoje pristatė ir nuostabią kriauklelių geldelių tapybą.
„Japonijoje yra tradicija žavėtis metų laikų kuriamu gamtos grožiu, mėgautis švelniais jausmais, atsipalaidavimu, vienišumu, atgaiva ir Ka-Chou-Fu-Getsu (Gėlė-Paukštis-Vėjas-Mėnulis) grožio teikiamu įkvėpimu. Mano kriauklėse pajusite gamtos kaitą, kuri įkvepia ir sukelia romantišką nuotaiką. Paprastai aš tapau kriauklių poras. Kriauklių geldelių poros yra žaidimas, kuriame reikia atrasti geldelės porą pagal išorinį raštą ir nuostabų piešinį vidinėje geldelės pusėje. Šį žaidimą Japonijoje merginos žaisdavo Heiano epochoje (8-12a.). Kadangi geldelė turi tik vieną atitinkančią porą, kriauklių geldelės tapo puikių vyro ir žmonos santykių simboliu ir buvo dedamos į kraitį. Edo epochoje (17-19a.) geriausių menininkų darbai buvo rodomi aukštuomenės vestuvėse. Dabar šis paprotys išnykęs ir kriauklių poros yra tik gražūs meno kūriniai“. — pasakoja parodos autorė.
Per 24 metus kruopščiai įvaldžiusi kougou (smilkalų dėžutės) piešimo techniką, menininkė yra pripažinta visame pasaulyje, o jos darbai pastoviai eksponuojami Japonijos meno galerijose. Pati Matsumoto ne kartą buvo išrinkta UNICEF atvirukų autore.
Šią nuostabią pažintį su Japonija užbaigė menininkės Yoneko Namai drožinių paroda. Čia eksponuojami 30 kamakurabori dirbinių. Daugelis šių drožinių tai arbatos gėrimo ceremonijos atributai. Ši ceremonija – tai meditacija gamtoje ir grožėjimasis pražydusių vyšnių žiedlapiais. Iš raudonmedžio drožinėjami indai yra labai lengvi ir patvarūs.
Parodoje kai kurie žiūrovai galėjo susidaryti klaidingą pirmąjį įspūdį, kai nesiklausant gidės istorijos ir netrypčiojant prie kiekvieno eksponato nepamatė nieko įspūdinga. Spalvingieji kimono, matyti filmuose, parodoje vaizduojami sodrių spalvų ir išdabinti kukliais piešiniais. Stebint japonų meno parodas reikėtų vadovautis sena taisykle, jog norėdamas įžvelgti išorinį grožį, pirmiausia turi išmokti pastebėti vidinį. Tokie eksponatai reikalauja atidumo ir įsigilinimo. Tad pažintį su rytų tradicijomis geriausia pradėti nuo trumpų filmų apie Japoniją, kur rodomi Japonijos vaizdai ir papasakojama šilko atsiradimo legenda bei pristatoma japonų simbolika.
Už straipsnį dėkojame Agniui Vaičiūnui.
