Visai neseniai susidūriau su naujiena, jog kultūrinis leidinys „Miesto IQ“ keičia savo pavadinimą ir iš kultūrinio leidinio tampa ekonomikos, politikos ir kultūros leidiniu „IQ. The Economist“. Apie egzistavusį leidinį turėjau savo nuomonę, pripažinsiu nevertinau jo kaip pačio sėkmingiausio projekto kultūros žiniasklaidoje, tačiau tobulėti ir į kažką išaugti galimybę jis tikrai turėjo. Todėl išgirdusi, jog dar viena iniciatyva neišsilaikė, buvau tikrai pesimistiškos nuotaikos, tuo labiau, kad dar visai palyginus neseniai, prieš atsirandant „Miesto IQ“, bankrutavo ir iš akiračio išnyko leidinys „Istorijos“. Visgi, kad ir kaip snobų nevertintas, „Miesto IQ“ pristatydavo naujienas jaunimui suprantama kalba, galėjo pasiūlyti straipsnius, suprantamus platesniam kultūra besidominčiam žmonių ratui, ne tik siauram išsilavinusių menotyrininkų ar menininkų būreliui, ką siūlo didžioji dalis Lietuvoje egzistuojančių leidinių.

Keistas pasirodė faktas, jog greta naujojo „IQ. The Economist“ egzistuos ir neseniai Lietuvoje pradėtas leisti „Inteligent Life“, kuris savo tematika ir rubrikomis atrodo labai artimas pirmajam leidiniui. Pati „Miesto IQ“ komanda dvejoja, tačiau nusiteikusi optimistiškai, kita vertus, o kas jiems belieka? Leidinys jau panaikintas, o kelias atgal vargu ar beegzistuoja. Asmeniškai, labiau vertinu pirmojo leidinio, grynakraujo kultūrinio „Miesto IQ“ idėją, nematau jokio patrauklumo dar viename, rubrikų „kokteiliu“ galinčiame pasigirti ir į plačiąją visuomenę orientuotame chameleone. Jau seniai turime „Versus“ ar „Verslo Klasę“, nesu nusiteikusi neigiamai tokių leidinių atžvilgiu, tačiau tik ne tokiu atveju kai jie pakeičia ir taip Lietuvoje vos ant dviejų rankų pirštų suskaičiuojamus kultūrinius leidinius. Taigi konstatuoju, jog šio leidinio išnykimas yra gryniausias praradimas.

Kitas klausimas – kodėl „Miesto IQ“ išnyko? Ne kartą man kilo nuostaba matant kaip dažnai mūsų „kultūrininkai“ nešasi net po keletą leidinio numerių į namus ir garsiai konstatuoja – o kam pirkti, jei galiu gauti ir nemokamai? Na taip, gavome ir jūs gavote, daugiau nebegausime, o jeigu mūsų visuomenė ir toliau galvos, jog visos gėrybės byra iš stebuklingo rago, kad nereikia remti leidinių, nereikia pirkti knygų, nereikia pirkti mėgstamų atlikėjų plokštelių, tai turėsime analogiškus rezultatus – iniciatyvos dings, leidiniai bankrutuos, renginių nebebus, o jauni talentai visi iki vieno emigruos, ką sėkmingai daro ir šiuo metu. Bet kokiu atveju siūlau interviu su optimistiškai nusiteikusiu „Miesto IQ“ komandos nariu, Andriumi Petkevičiumi.

Gintarė Žitkevičiūtė. „IQ. The Economist“ žada skaitytojui buvusios „Miesto IQ“ komandos kuruojamą kultūros skiltį, visgi ar galės leidinys savo pavadinime turintis „The Economist“ terminą išlaikyti lygiavertišką kultūros ir meno apžvalgą lyginant su politikos ir ekonomikos sritimis?

Andrius Petkevičius. Jei teigiate, jog „Miesto IQ“ iki šiol pateikdavo skaitytojams kokybišką kultūros ir meno apžvalgą, tai ji tokia pati išliks ir toliau. Nei vienas „Miesto IQ“ komandos narys nėra atleistas ir jei taip bus patogiau, galima galvoti, jog „Miesto IQ“ niekur nedingo, jis tiesiog suplonėjo ir tapo žurnalo „IQ. The Economist“ dalimi.

G.Ž. Ar nemanote, jog Lietuvoje skaitytojas nenori matyti šalia žodžio kultūra tokius terminus kaip ekonomika ir politika?

A.P. Būtent šiuo klausimu vykdome tyrimą ir iš jo preliminarių rezultatų matyti, jog mūsų skaitytojas yra platesnių pažiūrų nei jūs galvojate. Džiugu žinoti, jog daugumai skaitytojų žurnale vykstantys pasikeitimai atrodo, kaip papildoma vertė, o ne kaip papildomas, nereikalingas balastas.

Žinoma, bus tokių žmonių, kurie nebepirks žurnalo būtent dėl jūsų minėtų priežasčių, bet, tikimės, jų bus mažiau, nei naujų skaitytojų, kurie pirkdami „IQ. The Economist“ vedami kitų motyvų, galbūt, atras kultūrą.

G.Ž. Kaip manote, kodėl mūsų visuomenėje pastebima tendencija, jog piliečiai nesuvokia, kad kultūra ir menas turi būti išlaikomi jų pačių iniciatyva, o ne iš kažkur atsirandančiomis lėšomis?

A.P. Manau, jog mūsų visuomenei dar reikia duoti šiek tiek laiko atsigauti po sovietinės „kultūrinės“ tradicijos, kai viską buvo stengiamasi gauti „po blatu“. Žmonės sužinoję, jog dirbi teatre, rengi kino festivalį ar kuri žurnalą, didžiuojasi, jog kultūra gyva, bet stengiasi gauti ją nemokamai. Manau, turėtų būti atvirkščiai, žmonės turėtų būti pilietiškesni ir jausti prestižą remdami kultūrą.

Kita vertus, pilietiškumas neateina savaime, kiekvienas žmogus turi gyventi nuolatiniame saviugdos procese ir plėsti savo žinių ratą, aktyviai virti ne tik kultūriniame katile, bet ir šalies gyvenime (pvz., neignoruodami šalyje vykstančių rinkimų ar pan.). Tikimės, jog žurnalas „IQ. The Economist“ prisidės prie pilietinės visuomenės kūrimo ir padės praplėsti skaitytojų akiratį už kultūros rėmų.

G.Ž. Ar galėtume teigti, jog „Miesto IQ“ išnykimas yra tiesiogiai susijęs su mūsų visuomenės abejingumu, kuri verkšlena netekusi leidinio, tuo tarpu pati neprisideda prie jo gyvavimo skirdama keletą litų leidinio įsigijimui ir prenumeratai?

A.P. Jei sakydama „visuomenė“ turite omenyje skaitytojus ir prenumeratorius, tai esam jiems labai dėkingi, jog padarė beveik viską, kad leidinys gyvuotų. Žurnalo „Miesto IQ“ skaitytojų skaičius nuolat augo ir pardavimai didėjo, deja, kultūriniam žurnalui skaitytojų „paramos“ neužtenka.

Šioje vietoje susiduriame su realybe ir ta kita „visuomene“. Kaip žinia, žurnalo, kuris siekia išsilaikyti save pats, pagrindinė maitintoja – reklama, o jos į kultūrinį žurnalą daug pritraukti sunku. Man patiko vieno potencialaus reklamos davėjo pasakymas, jog „Miesto IQ“ skaitytojas per mažai vartoja. Tai lyg ir komplimentas mūsų skaitytojui, kuris, džiugu, jog nėra konsiumerinės bandos dalis, tačiau tuo pačiu, tai tarsi peilis žurnalo egzistavimui.

Tęsiant temą apie abejingą visuomenę, galima kalbėti ir apie pvz. Kultūros rėmimo fondą, kuris remia įvairias iniciatyvas, bet tik ne „Miesto IQ“.

G.Ž. Grįžkime prie „IQ. The Economist“ – kuo šis leidinys skirsis nuo „Inteligent Life“, neskaitant to, jog pirmasis bus leidžiamas kiekvieną mėnesį, tuo tarpu „Inteligent Life“ kartą per ketvirtį metų?

A.P. Kaip sako „Intelligent Life“ redaktorius Ed’as Carr’as – „Intelligent Life“ – tai tas pats senas geras „The Economist“ tik su vakarine suknele ir atostogų bei poilsio nuotaika“. Iš esmės „IQ. The Economist“ – skirtas gauti žinioms, o „Intelligent Life. The Economist“ – malonumui.

G.Ž. Priimdami tokį sprendimą turbūt esate tikri, jog naujasis leidinys sulauks didesnio populiarumo, juk jis bus orientuotas ir į platesnę publiką, tačiau ką galėsite pasiūlyti išskirtinai kultūra ir menu besidominčiam skaitytojui?

A.P. Kaip jau minėjau, „Miesto IQ“ komanda niekur nedingsta ir naujojoje žurnalo versijoje skaitytojas ras temas, kurios jį domino ankstesniuose numeriuose.

G.Ž. Ne paslaptis, jog „Miesto IQ“ tikslinį segmentą sudarė ir jaunimas, retai besidomintis politika ir ekonomika, ar nemanote, jog šis skaitytojas nusisuks nuo naujojo leidinio, o „Miesto IQ“ išnykimas atvers rinką atsirasti naujam kultūriniam leidiniui?

A.P. Seniai baigėsi ta era, kai konkuruodamas galėjai pasiekti gerų rezultatų. Gudrus ir sėkmingas tas, kas randa naują nišą, o ne tampa kažkieno konkurentu ar ateina jau į atrastą erdvę ir ten piktai grūmoja konkurentui pirštu. Dar labiau ši tendencija tinka kultūros žiniasklaidai, todėl mes tik džiaugsimės jei į rinką ateis naujas kultūros leidinys. Duok die tai būtų tiesa.

G.Ž. Jau beveik metus veikia „Miesto IQ“ internetinis portalas? Kokia bus jo tolesnė ateitis? Ar jis taip pat mutuos į platesnių tematikų portalą?

A.P. www.miestoiq.lt toliau gyvuos kaip kultūrinis portalas/tinklalapis. Jis keisis, tačiau ta mutacija vyks kultūros temų rėmuose.

G.Ž. Viena jūsų rašytojų Lina Sabaitytė teigė, jog „IQ. The Economist“ sudarys nemažas procentas verstinių straipsnių, kokią įtaką tai turės jūsų autoriams? Ar jiems bus pasiūlyta rašyti į „Miesto IQ“ internetinį portalą?

A.P. Daugiausia „IQ. The Economist“ verstinių straipsnių bus ekonomikos temomis, politika ir kultūra dažniausiai bus kuruojama vietinių redaktorių ir žurnalistų. Žinoma, pokyčiai darys įtaką mūsų autoriams. Bus vykdoma griežtesnė atranka publikuojamiems straipsniams, nes jų bus mažiau. Taip pat čia galės pasireikšti ne tik kultūros temomis rašantys žurnalistai.

G.Ž. Jeigu „Miesto IQ“ internetinis portalas išlaikys kultūrinę tematiką, ar žadate kelti straipsnių kokybės kartelę, priartinti ją prie buvusio leidinio formato? Ar visgi „Miesto IQ“ portalas išlaikys tinklaraščio veidą?

A.P. Tinklalapis www.MiestoIQ.lt išlaikys kultūrinę tematiką. Nuolat atsiranda naujų autorių, kurie entuziastingai įsilieja į komandą. Pokyčiai – tik į gerą. Beje, atsiras ir naujų internetinių projektų, susijusių su „The Economist“ vardu.

G.Ž. Kodėl „Miesto IQ“, ieškodamas pokyčių, pasirinko būtent bendradarbiavimą su „The Economist“, o ne tarkime su sėkmingai pasaulyje veikiančiais, skaitomais ir vertinamais meno tematikos leidiniais kaip „Art Review“, „Frieze“,„Art Forum“ ar kitais?

A.P. „Miesto IQ” požiūriu kultūra – tai ne tik menas. Tai žmogaus santykis su civilizacija, todėl žurnalas, jei jau prireikdavo lygintis su kuom nors iš pasaulinių grandų, visada lygiuodavosi labiau prie„NEW YORKER”, nei prie „Art Review” ar „Frieze”.

O dėl „The Economist” tai įdomi istorija. Mūsų atstovas nuvykęs į Londoną, pas pastarojo žurnalo redaktorių, sužinojo, jog nusprendus kurti „Inteligent Life”, jo leidėjai žurnalą galvojo pavadinti „IQ“ (deja nespėjo užpatentuoti). Čia labai sutapo tiek „Miesto IQ“ tiek „The Economist“ atstovų požiūris į leidinių koncepciją, todėl ir gimė bendradarbiavimo idėja.

G.Ž. Dar visai neseniai „Miesto IQ“ leidinį ir prekybinį ženklą garsino Lietuvos mastu surengtas ir didelio susidomėjimo sulaukęs viršelio konkursas? Ar nemanote, jog staigus pavadinimo ir prekinio ženklo pasikeitimas gali pakenkti ilgą laiką kurtam leidinio įvaizdžiui?

A.P. Jei kalbame apie įvaizdį ir prestižą iš viršelių kūrėjų perspektyvos, tai, manau, jog ateityje motyvacija sukurti viršelį gerai žinomam tarptautiniam prekės ženklui, turėtų būti dar didesnė.

O dėl prekės ženklo pakeitimo, tai natūrali praktika. Daugelis įmonių daro įvairius pakeitimus siekiant geresnių rezultatų, žinoma, tame yra rizikos, bet visada tikimės, jog permainos išeis į naudą. Sutikite, geriau keistis, nei mirti.

Dėkojame Andriui už atsakymus bei raginame visus aktyviau prisidėti prie kultūros rėmimo, niekas jos neišlaikys geriau, nei mes patys. „Miesto IQ“ kolektyvas prašo jus užpildyti anketą, kurią rasite čia.