Karolio Sabeckio nuotrauka

Vasario antrą dieną Vilniaus grafikos meno centro galerijoje „Kairė-dešinė“ buvo atidaryta grafikės Jolantos Mikulskytės projekto „Sapnų mašina/ Dream Machine (grafinis kaleidoskopas)“ paroda. Teigiama išankstinė nuomonė paskatino nedvejojant apsilankyti parodoje dar tą pačią dieną. Akys buvo pasiilgusios monochrominės, simboliais žaidžiančios grafikos, taip pat norėjosi išvysti kažką šviežio. Su tokiomis mintimis ir peržengiau galerijos slenkstį, kur dar nė neužlipus iki tikslo girdėjosi rami muzika ir vos matomai mirgėjo šviesos blyksniai, žadantys kažką netikėto.

Tie blyksniai priklauso sapnų mašinai, kurios mechanizmą sukūrė rašytojas, keliautojas, alchemikas Brion Gysin kartu su Ian Sommerville. Tai – ant patefono besisukantis cilindras su sistemingai išpjautomis ertmėmis ir šviesos šaltiniu. Cilindrui sukantis tolygiai sklinda šviesos impulsai, veikiantys stebėtojus. J. Mikulskytės pagamintai sapnų mašinai parodoje suteiktas svarbus vaidmuo – čia ji tampa parodos ašimi, papildo, dalinai perkuria vaizdus ir netgi hipnotizuojančiai ramina. Jos dėka paveikslai tampa kaleidoskopiškai interaktyvūs ir gyvi.

Siūlau neilgą interviu su pačia autore Jolanta Mikulskyte naujos personalinės parodos tema.

Karolio Sabeckio nuotrauka

Karolio Sabeckio nuotrauka

Koks šios parodos tikslas? Ką norima ja pasakyti lankytojams ar netgi visuomenei?

„Kaip jau minėjau, siekiau išeiti už to vadinamo rėmo, todėl paroda ir tapo instaliacija. Kaip ir pridera paveikslus demonstratyviai surėminau, tačiau šviesos efektas ir ypač pašvietimai, tokia šiek tiek teatrinė šviesa buvo skirta pratęsti projekto pabaigą. Manau, man pavyko tai įgyvendinti. Labai akcentavau siužeto svarbos nebuvimą. Tuos paveikslus sunku vadinti istorijomis. Darbuose nevaizduoju siužeto ar pasakojimo, nenoriu kurti paveikslo su kažkokiais susapnuotais herojais, reiškiniais, kaip tik tai yra tarsi smulkmenos. Tiesa, vienu metu buvau šiek tiek netgi išsigandusi, gal mėnesį prieš parodą susimąsčiau, jog toks kūrybos būdas man nebūdingas. Aš visą laiką kūriau spalvomis, galų gale netgi technologijomis visai kitomis, bet po to suvokiau, jog rezultatas atspindi mano siekius.“

Kokią emociją norėjote perduoti žiūrovams? Kaip Jūsų manymu šie darbai galėtų veikti stebėtojus?

Ištiesų tikėjausi perduoti ramybę. Kai kurie darbai galbūt aktyvūs, bet kadangi rinkausi detales, mano manymu jie turėtų būti suteikiantys ramybės jausmą, leidžiantys apsivalyti, jeigu tai tik įmanoma. Ir ta pati atmosfera – neskubėjimas, toks monotoniškas 45 kartų per minutę apsisukimas, šviesos žaismas ir netgi pati slopesnė šviesa turėtų teikti ramybę. Be abejo, kiekvienas galbūt mato visai kitaip, nes, pavyzdžiui, tie vaizdiniai, kurie man atrodė labiausiai optimistiški, mano gyvenimo draugui pasirodė kaip tik labiausiai slegiantys. Viskas priklauso nuo asmeninių išgyvenimų. Žiūrėdama į banginio uodegą, aš matau gerą, ramų vandenyną, o kitas žmogus galbūt mato užgriūvančią banginio dydžio problemą.

Karolio Sabeckio nuotrauka

Karolio Sabeckio nuotrauka

Kurti remiantis sapnų mašinos įvaizdžiu buvo sena, ar sponatniškai gimusi idėja?

„Jei sąžiningai, šią idėją brandinau apie pora metų. Galbūt pradžioje įsivaizdavau šiek tiek kitaip, didesnę, nekamerinę erdvę, galbūt didesnį formatą. Iki šios parodos neeksponavau savo darbų ilgą laiką, šį laikotarpį galima būtų įvardinti tam tikra pauze. Bendrose parodose dalyvaudavau, bet šiai, naujai parodai sukurti, išties reikėjo laiko.“

Kiek laiko kūrėte šiuos darbus? Turiu omenyje laiką nuo idėjos iki įgyvendinimo.

„Detaliau pradėjau galvoti prieš pusantrų metų, o įgyvendinau per paskutinius metus. Jei jau visai apie technologinius dalykus kalbėtume, tai patiems sprendimams šiek tiek įtaką darė tai, kad pradėjau dirbti su draugiška aplinkai ir kūrėjui technika, tuo metu laukiausi vaiko.“

Karolio Sabeckio nuotrauka

Karolio Sabeckio nuotrauka

Ar objektai, detalės, kuriuos vaizduojate savo darbuose, Jums yra asmeniškai svarbūs?

„Taip, tikrai, tai yra svarbu. Tiesą pasakius, aš sunkiai įsivaizduoju, kaip būtų galima operuoti nesvarbiais dalykais. Viskas buvo ilgai galvota, pergalvota, atsijota, galų gale patys paveikslai – nemažą jų skaičių anuliavau iki parodos. Jie atrodė tarsi ne toje erdvėje.“

Gal teko pačiai išbandyti sapnų mašinos poveikį? Negi ji tikrai veikia?

„Taip, teko. Ji tikrai veikia. Šiam veikimui reikalinga rami aplinka, geriausia būtų sėdėti priešais sapnų mašiną. Tik norėčiau pabrėžti, kad sapnų mašinos autorystė – ne mano. Ši, esanti parodoje, mano padaryta pagal realų brėžinį.“

Galbūt nutolsime nuo parodos temos, bet norėčiau paklausti – kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę grafikos meno situaciją Lietuvoje?

„Aš manau, kad grafika šiuo metu išgyvena labai neblogą laikotarpį. Yra ir vyresnioji karta, kuri šauniai kuria bei rengia parodas, ir jaunoji karta, žmonės, kurie dar netgi studijuoja, yra gabūs, malonu stebėti jų kūrybos kelią. Galų gale grafika pradėjo nutolti nuo kažkokio vienareikšmio vaizdavimo, mano nuomone, ji tampa visiškai kitokia, nei kad buvo prieš dešimt metų.“

Dėkoju už atsakymus ir puikią parodą.

Paroda veiks iki vasario 20 d. (galerija „Kairė-dešinė“, Latako g. 3), tad dar turite laiko joje apsilankyti. Rekomenduojame.

Karolio Sabeckio nuotrauka

Karolio Sabeckio nuotrauka

Karolio Sabeckio nuotrauka