Pasitaiko vaizdų, kurie įsišaknija kažkur giliai giliai atmintyje ir nė nemano palikti teisėtai iškovotos pozicijos. Kasdienybės reiškiniai, lėkštės, tušinukai, sunkvežimių provėžos, pieno pakuočių dizainas, iliustracijos ir visa tai, ką mums šiandien suteikia pūgos ar postmodernaus meno erdvė. Laikui bėgant jų atsargos kaupiasi ir tam tikru metu netiesiogiai prasiveržia įvairiais kūrybiniais sprendimais ar minčių spiečiais – pastarojo apsireiškimo pasekmes, ko gero, dabar jaučiu ir aš. Bet kodėl Matthew Lyons? Šio jauno iliustratoriaus darbus įsidėmėjau jau seniai. Ir nuo tada jie yra neabejotini lyderiai atminties vaizdų krautuvėje. Nenumaldomi ir aktyvūs. Skatinantys pernelyg dažnai atverti naršyklės bookmarks meniu ir ieškoti jų internetinės gūžtos.

Minėtas minčių spiečius pasiūlė kelias idėjas ir vieną priminimą, skatinantį ieškoti sąsajų tarp kūrinio įkvėpėjų, paties kūrinio ir poveikio, kurį jis sukelia stebėtojams, tam tikro priežastinio ryšio. Kokie būtų šio autoriaus darbai, jei jis nežinotų, kas yra „2001: A Space Odyssey“ arba Pablo Picasso? Suprantama, kad dabar į tokį klausimą beveik neįmanoma atsakyti. Nemanau, kad kūrėjai gali visiškai laisvai pasirinkti, kokio stiliaus bus jų darbai – tokie dalykai susiklosto savaime, kaip ir santykis tarp kūrinio bei jo įkvėpimo. Gauname galimybę laisva valia pasimesti informacijos gausoje, bet čia reikalingas filtras, padedantis atskirti tai, kas artimiausia ir priimtiniausia.

Kalbant apie Matthew Lyons prieš akis iškyla vintažiniai plakatai, septintojo dešimtmečio baldai bei interjeras ir gausybė filmų, kuriuos sieja kosmosas. Daugiausia tai ’60-’80 metų laikotarpio filmai, pradedant garsiuoju „2001: A Space Odyssey“ ir baigiant „Lost in Space“ ar „The Black Hole“. Astronominiai aspektai turi patrauklumo savo neapibrėžtumu ir didybe – visatos dydį apskritai sunku suvokti, o neatrastos erdvės, planetos ir astronauto profesijos heroizmas padidina norą kažką išsigalvoti. Kino filmų įtakos akivaizdumą Matthew kūryboje paliudija ir serija piešinių, pavadinimu „Movie title screens“. Tai yra išgalvoti pavadinimai, datos, išgalvoti veikėjai ir numanomi scenarijai, bet tikrai norėčiau, kad tokie filmai ištiesų egzistuotų. Na, bent jau trumpametražių pavidalu.

Apie patį autorių informacijos labai stinga. Aišku tiek, kad jam yra tik 21 metai ir kad jis vis dar studijuoja iliustraciją ir animaciją viename Didžiosios Britanijos universitete. Nors iš pradžių maniau, kad šie darbai priklauso kokiam vidutinio amžiaus iliustratoriui, kuris ilgus metus formavo savo stilių, sužinojus tikrąją situaciją nusprendžiau daugiau nepasikliauti pirmo įspūdžio apgaule. Nuolatinis domėjimasis paskanintas talentu gali duoti puikių rezultatų, net jei dar esi aštuntoje klasėje. Be abejonės, šiam jaunam kūrėjui fantazijos netrūksta. O daugelį iliustracijų lydi originalumo nestokojantis aprašymas.

„He is an intrepid explorer has no boundaries. I’m an intrepid internet explorer surfing the world wide web. Riding all the best waves from Slime sports to Line flyer. From Neopets to Runescape. One time I got wasted and caught a massive wave surfing the world wide web to Newgrounds. Just imagine in the future everyone will have facebook and parents will spy on their kids going out. I’d have a decoy page.“

Matthew Lyons darbuose persipina mokslinės fantastikos įkvėpti scenarijai, ironija, konkrečios, užaštrintos formos ir itin stiprus retro-futuristinis pojūtis. Tokiam įspūdžiui pasitarnauja modernūs interjerai bei įdomios spalvų schemos. Svarbus vaidmuo suteiktas ir robotams, kurie jo darbuose gyvena savitame pasaulyje, kažko ieško ir tikisi. Gal ateities? Robotizuota vikingų ateitis arba kūrėjas ir jo robotas, kuriam dar tik reikia įpūsti gyvybę. Atrodo, kad iliustratorius pats tarpsta savo susikurtoje, jau praėjusio amžiaus erdvėje, ir jo asmeninis futurizmas yra tai, kuo ir kame mes ištiesų gyvename dabar. Tik daugeliui mūsų kai kurie dalykai jau primiršti, o nuolatinės kosmoso odisėjos nebeatrodo toks sunkiai įmanomas dalykas.

Manau, kad Matthew susikūrė įdomią kūrybinę strategiją, iš kurios galima nemažai ko pasimokyti. Kai dauguma dalykų jau atrodo savaime suprantami ir kai bene kiekvienas gali turėti savo asmeninį robotą, gal verta bent trumpam atsigręžti atgal ir pabandyti įsivaizduoti, kaip atrodytų dabartinis pasaulis bei jo detalės asmens, gyvenančio 1973 metais akimis? Ir niekas gerai nežino, ar (ne)tolimoje ateityje robotai iš Matthew iliustracijų nesudarys nemenkos dalies žmonijos populiacijos.