
Pastaraisiais dešimtmečiais architektūros suvokimas, interpretacijos ir koncepcijos kinta ypač sparčiai. Atrodytų, tokie dideli ir sudėtingi objektai, kuriems anksčiau įgyvendinti reikėdavo daug kaštų ir laiko sąnaudų, paprasčiausiai tampa produktais, kuriuos kone galime įsimesti į kišenę. Įdomus pavyzdys — gal norėtumėte „ebay“ elektroninėje parduotuvėje įsigyti 12 metrų aukščio architektų sukurtą paviljoną? Daug sunkumų nepatirsite — sudalyvaukite aukcione, susimokėkite 30 000 dolerių už atsiuntimą ir paviljonas taps puikia dovana jūsų žmonai, mamai ar broliui, vienintelis galvos skausmas gali būti tik tai, jog jis netilps po jūsų Kalėdine eglute.
Tuo tarpu architektūrai, kurią „nusinešti delne gali ne tik Napoleonas“ į porą tiks šiomis dienomis dažniau nei tualetinis popierius naudojamas ir visų mylimas žodis — ekologija. Beveik visi didžiausi architektūros namai pasaulyje lyg susitarę teigia — ekologiška architektūra yra ateities architektūra. Mano straipsnyje pristatomiems objektams ir jų kūrėjams tiek ekologija, tiek architektūros paslankumas ir paprastumas yra pagrindiniai principai, suteikiantys puikią galimybę konkuruoti pasaulinėje rinkoje. „Infiniski“ — tai Čilėje įsikūrusi architektų kompanija, siūlanti savo paslaugas ir idėjas tiek visoms klimatinėms zonoms, tiek įvairiems klientų norams.
Nuotraukose matomo vadinamo „Manifesto“ namo konstrukcija yra sukurta tiesiog iš keturių laivo konteinerių, fasadų eksterjerui panaudotos medinės kilnojamosios platformos. Naudodami tokias medžiagas architektų komanda „Infiniski“, kuria, anot kai kurių kritikų, „radikaliai“ modernią architektūrą. Šių namų statybai naudojamos ne tik gamtai draugiškos konstrukcijos ir medžiagos, bet ir, atsižvelgiant į klimatinę zoną, diegiamos atsinaujinančios energijos sistemos. Siūlydama nuo A iki Ž ekologišką architektūrą, dizainą, apdailą, netgi baldus ar meno kūrinius kompanija teigia, jog jos misija yra įgyvendinti projektus už kuo mažesnę kainą bei per kuo trumpesnį laiko tarpą, akcentuojant kokybę bei pačias novatoriškiausias technologijas. Tokio namo statyba kainuoja 79 000 eurų.
Teigiama, jog „Infiniski“ naudojamos medžiagos ne tik yra ekologiškos, bet ir puikiai funkcionuoja. Tarkime, matomas fasadas yra padengtas plokštėmis, kurias nesunku transformuoti ir pritaikyti pagal sezono temperatūrą. Šios baltosios skirtos apsaugoti patalpas nuo kaitrios saulės vasaros metu, dėl skersiniuose esančių ertmių patalpose nuolatos vyksta oro cirkuliacija. Įdomu, kaip būtų su Lietuvos klimatu? Ar tokie namai taip pat būtų lengvai pritaikomi, o kaštai neišaugtų? Abejotina, kadangi visų pirma reikėtų apšiltinimo žiemai, kita vertus galbūt galima būtų pritaikyti atsinaujinančios energijos sistemą. Visgi, mažai tikėtina, jog artimiausiu metu pulsime statytis tokius namus.
Vienas patraukliausių tokios architektūros bruožų, mano manymu, yra „Lego“ efektas t.y. namas sumontuojamas iš atskirų detalių, lengvai transformuojamas, didinamas arba mažinamas, o statybos darbai užtrunka iki 3 mėnesių. Paprastėjant žmonių įnoriams, minimalizmui užkariavus visus mados žurnalus, o stačiakampio formai tapus pačia trokštamiausia, nenuostabu, jog laivo konteineriai tapo puikia statybos priemone, vis dažniau pastebiu šiuos konteinerius naujuose projektuose — universiteto bendrabučiai, parduotuvės, netgi galerijų paviljonai konstruojami būtent iš jų.
Kada tokios technologijos ateis į Lietuvą išlieka laiko klausimu, na, o tiems, kas gyvena ekologijos dvasia, kompanija „Infiniski“ nuolatos siūlo prisijungti su savo idėjomis — smagu, jog laukiami ne tik architektai, bet ir tapytojai, skulptoriai, fotografai, dizaineriai ir t.t. Daugiau informacijos galite rasti čia.
Viršutinio aukšto planas


























Komentarai (6)
Ė, puikus straipsnis :)
Puiki alternatyva moliniam namui:D
Jau buvau pasigedęs straipsnių apie architektūrą :) patiko šitas namas
labai mielas namas… xD Man jis patiko, butu ydomu tokiame pagyventi… xD
Kaip gaila, kad lietuvoj neturim tiek saulės, šešėlio ir labiausiai gaila , kad putplascio sluoksnis dažniausiai storesnis už sieną būna.
Idomus straipsnis , noretusi ir lietuvoj daugiau ekologiskos architekturos.