Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Renginių ciklas „Teatro fantomas“ vieną kartą į mėnesį iki pat vasaros žada mus kviesti į įvairiausius spektaklius įvairiausiose Kauno erdvėse. Renginių organizatoriai mums užduoda daugybę klausimų apie tai, kas mums yra teatras ir kaip mes jį suvokiame. Jie taip pat klausia ar teatras gali būti ten, kur tradiciškai jis neturėtų egzistuoti, ar šiandien į teatro sąvoką įeina sovietmečiu taip pamėgtas bufetas? Ir galiausiai jie klausia, ar teatro stebuklą galima sukurti kitoje erdvėje? Kaip galime pastebėti iš šių užduotų klausimų „Teatro Fantomas“ šiais metais orientuojasi į netradicines erdves, kurios mums turėtų padėti atskleisti teatro galią, bei Kauno žavesį. Tuomet aš norėčiau užduoti kitą klausimą: kaip toji netradicinė erdvė mums atsiskleidė, mus sužadino ir pakėlė mus virš realybės pirmajame renginių ciklo spektaklyje „Vakaras su knyga“?

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

„Vakaras su knyga“ tai Vido Bareikio, kaip režisieriaus, debiutinis darbas. Su kuo jį manau tikrai verta ir būtina pasveikinti. Spektaklis pastatytas pagal Michailo Bulgakovo romaną „Meistras ir Margarita“. Vidas Bareikis kartu su aktore Indre Lencevičiūte per šį XX a. pirmos pusės kūrinį bando mums kalbėti apie šiai dienai opius klausimus – tikėjimą bei žmogaus „susidievinimą“. Pagrindinis spektaklio veikėjas katinas-kipšas Begemotas vis kartoja „Viskas paprasta“ – kaip priešpriešą žmogaus bandymui viską aplink save paaiškinti, kad ir Meistro kuriamas romanas apie Poncijų Pilotą. Žmogus kurdamas, sukuria pasaulį aplink save, tai jį lyg ir sulygina su Dievu. Mokslininkai kuria dalykus, kurie mums padeda realybėje geriau ir paprasčiau gyventi, tačiau kelia sudėtingus to „paprasto buvimo pasaulyje“ klausimus. Tuo tarpu menininkai kuria naujus pasaulius bandydami jiems suteikti sudėtingus paaiškinimus, schemas, bruožus. Tai persiduoda eiliniams žmonės, kurie bando paaiškinti savo egzistenciją ir staiga sumąsto, jog jie yra savo laimės kalviai, jie planuoja kaip gyventi, tačiau … „Viskas paprasta“ – žmogus tik lėlė, kurią velniškoje puotoje tampo kažkas už virvučių. Ir čia nereikia nuvertinti tikėjimo. Spektaklis lyg ir pasako mums, kad mes pamiršdami arba per daug ir nesveikai pradėdami gilintis į tam tikras tiesas, savo egzistencijoje prarandame pačią esmę. Mes manome, kad mūsų gyvenimas yra be galo prasmingas, turi galutinį tašką, kuriame būsime pasiekę visko ko tikėjomės ir troškom, kad visa tai yra suplanuota ir nulemta mūsų pačių, o iš tikrųjų „Plyta šiaip sau niekada ir niekam ant galvos nenukrenta“ – „Viskas paprasta“.

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Dabar norėčiau grįžti prie savo iškelto klausimo apie netradicinę erdvę. Visą laiką buvau giliai įsitikinusi, jog spektakliai ne šiaip sau statomi ar rodomi netradicinėje erdvėje. Manau netradicinė erdvė yra pasirenkama tam, kad kažką sustiprintų: kaip dalis scenografijos, kaip papildomų prasmių suteikimas, kaip bandymas priartėti arčiau žiūrovų ir t.t. Todėl, nelabai supratau organizatorių motyvų šiam spektakliui pasirenkant būtent tokią erdvę, kuri yra palytėta pop kultūros, o ne „mūzų“ (nebent kalbama tik apie tarpukario dvasią). Mano subjektyvia nuomone, šis spektaklis puikiai tinka ir bet kokiai scenai— jam nereikia ieškoti kažkokių specialių erdvių, jis puikiausiai ir gana stipriai pats per save išsako savo prasmes ir jų sustiprinti per papildomus elementus, manau, nereikia.

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Taigi per daug nesiplečiant apie erdvę… spektaklis buvo tikrai nuostabus, žiūrovai buvo sužavėti, nepaisant to, kad spektaklis vėlavo penkiasdešimt minučių, tačiau piktas laukimo nerimas atsipirko nuostabiu reginiu. Manau, žiūrovus papirko profesionali Vido Bareikio vaidyba. Spektaklio pradžioje jis nedrąsiai įžengia į sceną su knyga rankose, mandagiai ir nuoširdžiai visų atsiprašo už techninius nesklandumus ir pradeda skaityti knygos „Meistras ir Margarita“ ištrauką. Mums beklausant aktorius prieš mūsų akis pavirsta visai kitu personažu, kuris mums palaiko kompaniją savo pasakojimu beveik viso spektaklio metu. Jo persikūnijimu vis į kitus (ir vėl grįžimas prie tų pačių) personažus žaidžiama visame spektaklyje. Be galo įdomu stebėti, kaip aktorius prieš mus ne tik pakeičia balso tembrą, kalbėjimo manierą ar savo fizinę išraišką, bet gali matyti, kaip pasikeičia pats – savo vidumi. Dažnai atsitinka, kad jei matai spektaklyje persikūnijantį aktorių į kitą personažą (ir tai dažnai daroma užkulisiuose) mes suprantame, kad jis jau kitas tik iš jo pakeisto kostiumo ar kažkaip kitaip skambančio teksto, o čia prieš mūsų akis tam tikromis fizinėmis pastangomis per aktorių pereina keli personažai, kurie turi visiškai skirtingas savo buvimo prieš mus energijas.

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Nors spektaklyje buvo naudojami jau gana seni režisūriniai šablonai, kaip lėlės, aktoriaus įėjimas į sceną iš žiūrovo eilių, aktoriaus sakomi žodžiai, kurie vėliau suvaidinami jo partnerio ir t.t. (jų dar tikrai galima surasti), tačiau nepaisant to, buvo sukurta be galo žaisminga atmosfera. Neskaitant kai kurių, mano manymu, ištęstų scenų, kaip pavyzdžiui vis iš įrašo einantis balsas, skaitantis Meistro romaną apie Poncijų Pilotą, spektaklis buvo gyvybingas ir trykštantis energija, kurią dar labiau sustiprindavo trumpi ilgesnės scenos intarpai, tai žadino smalsumą, susidomėjimą ir skatino galvoti.

O asmeniškai mane labiausiai pavergė aktoriaus nusilenkimas po spektaklio. Iš jo akių galėjai matyti, kaip jis vertina žiūrovų plojimus, galėjai pastebėti,  jog jis lenkiasi mums ne dėlto, jog jaučiasi to nusipelnęs, o labiau dėl to, jog jaučia, kad jį kažkas suprato, kažkas priėmė jo siunčiamą žinią ir viso spektaklio metu sekė, kas vyksta.

Už straipsnį dėkojame Gretai Klimavičiūtei.

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė

Vidas Bareikis „Vakaras su knyga“. Nuotraukos autorė Emilija Briedytė