Industrinis dizainas — bene labiausiai paveiki dizaino šaka. Beveik viskas, ką žmogus susikūrė aplink save, pritaikė savo kasdienybei, geresnei savijautai, patogesniam gyvenimui, dažnai yra taip įprasta mums, jog net nesusimąstome, kas už viso to stovi. Tokia trivialia įžanga norėčiau pradėti pasakojimą apie vieną įtakingiausių XX-XXI a. dizainerių, kurį žino, arba bent jau turėtų žinoti, kiekvienas besidomintis šia sritimi žmogus. Tikiuosi po šio straipsnio, apie šį dizainerį ir jo nuveiktus darbus, bei jų poveikį žmonijos estetinei kultūrai, objekto dizainui ir netgi šiuolaikiniam mūsų mąstymui, sužinos daugiau mūsų skaitytojų.

Žmogus, apie kurį kalbėsiu šiame straipsnyje, vardu Dieter Rams. Gimęs Visbadene, pietų Vokietijoje, savo karjerą pradėjo nuo architektūros ir interjero dizaino. 1955 metais, tuo metu dar niekam nežinoma elektroninių prietaisų firmelė „Braun“ ieškojo jauno architekto/dizainerio, ko pasekoje prasidėjo D.Ramso kilimo laikotarpis.

D.Ramsas pradėjo dirbti „Braun“ minimalizmo ir naujųjų technologinių atradimų embriono stadijoje. Žinome, kad 60-aisiais išrastas tranzistorius, apvertė aukštyn kojomis netik mokslo ir technologijų pasaulį, bet ir produktų dizainą. Vietoj milžiniškų lempinių prietaisų atsirado galimybė kurti kompaktiškus tranzistorinius įrenginius, kas savaime įkvėpė ir suteikė daugiau laisvės tokiems dizaineriams kaip D.Rams. Šiuo laikotarpiu jis perėmė į savo rankas visos „Braun“ produktų linijos dizaino formavimą.

Dizaineris yra parašęs 10 gero dizaino taisyklių, kurios cituojamos visame pasaulyje ir kurios kaip niekas kitas tiksliai apibūdina jo gyvenimo filosofiją.

„Geras dizainas yra novatoriškas.“

„Geras dizainas daro produktą naudingu.“

„Geras dizainas yra estetiškas.“

„Geras dizainas daro produktą suprantamu.“

„Geras dizainas yra netrukdantis.“

„Geras dizainas yra sąžiningas.“

„Geras dizainas yra ilgaamžiškas.“

„Geras dizainas yra apgalvotas iki paskutinės detalės.“

„Geras dizainas yra nekenksmingas aplinkai.“

„Geras dizainas yra kiek įmanoma mažiau dizaino.“

Šaltojo karo laikotarpiu gimė be galo daug novatoriškų, kontraversiškų ir iš koto verčiančių idėjų. Savaime aišku kažkas turėjo jas įgyvendinti, suteikti joms formą. Taip atsirado pirmasis pasaulyje „Braun“ nešiojamasis grotuvas, grojęs vinilines plokšteles. Suprantama, jog iki tol dar neįsivaizduojamo objekto dizaino autorius turėjo būti neordinaraus mąstymo žmogus. Šis įrenginys kaip ir daugelis D.Ramso dizainų iki šiol nepraranda savo tobulumo žavesio ir nedarytų gėdos juo besinaudojančiajam („Geras dizainas yra ilgaamžiškas.“).

Kalbant apie D.Ramsą negalima nepaminėti „Snieguolės karstu“ praminto patefono dizaino – iki jo visi patefonai rinkoje buvo gaminami lyg susitarus pagal tą patį šabloną, galų gale „Braun“ pristatė savąjį perliuką su organinio stiklo dangčiu, kuris buvo sukurtas ne maskuoti techniką, bet atvirkščiai  iškelti ją į paviršių. Toks, atrodytų dabar mums visiškai suvokiamas sprendimas, tuo metu daugeliui sukėlė šoką, sulaukė papeikimų ir kritikos. Visgi laikas įrodė, kad kruopščiai apgalvotos detalės nereikalauja priedangos, o atvirkščiai džiugina akį.

Dar viena tikriausiai daugeliui girdėta frazė „Mažiau yra geriau“ taipogi atsirado iš D.Ramso dizaino filosofijos, šia nerašyta taisykle bando naudotis kiekvienas dizaineris, bet tik nedaugeliui pavyksta pasiekti tikrosios harmonijos.

Galima būtų kalbėti apie kiekvieną „Braun“ produktą ir jo sukūrimo istoriją bei ypatumus, tačiau D.Ramso kūrybinis gyvenimas neapsiribojo vien šios įmonės produktais. Dizaineris po pažinties su Otto Zapf pradėjo kurti baldų dizainą gerą vardą turinčiai kompanijai „Vitsoe“. Vienas iš garsiausių, aktualumo nepraradusių produktų, kurį D.Rams vis dar tobulina asmeniškai, tai „Universali lentynų sistema“. Jos paprastumas, elegancija, funkcionalumas ir universalumas įkvepia ir stebina savo tobulumu kiekvieną dizainerį ir vartotoją. Šiame komplekse galima įžvelgti tikrąjį D.Ramso šedevrą, apgalvotą iki smulkiausių detalių, kiekvienas išlinkimas turi savo paskirtį, nėra nieko bereikalingo.

Galima sakyti, jog D.Rams susikūrė savo pasaulį ir kultą, kiekvienas jo kūrinys yra prieš tai sukurtųjų papildymas, tokiu būdu daiktas po daikto jis konstruoja harmoningą žmogaus aplinką. Visgi jis pripažįsta, jog pasaulyje labai mažai gero dizaino pavyzdžių, vartotojiška visuomenė skatina neapgalvotus, skubotus sprendimus, kurie praranda savo aktualumą jau po pusmečio arba reikalauja reguliaraus atnaujinimo, keitimo. Tai liūdina D.Ramsą, tačiau dažnai vadinamas dizainerių dizaineriu, jis džiaugiasi, jog turi savo pasekėjų, kurie skolinasi jo idėjas ir remiasi gero dizaino taisyklėmis. Vienas iš žymiausių tokių pasekėjų, kuris nekartą minėjo D.Ramso įtaką savo kūrybai, yra „Apple“ kompanijos dizaineris Jonathan Paul Ive. Daugelyje Apple gaminių galime įžvelgti stebėtinus panašumus su dar prieš daugiau nei 30 metų sukurtais D.Ramso kūriniais. Tai puikiausiai įrodo, kad geras dizainas yra ilgaamžiškas, galintis pergyventi netgi savo kūrėją.

P.S.: Šiuo metu Vilniaus nacionalinėje galerijoje vykstančioje parodoje „Šaltojo karo metų modernizmas“ galima iš arti pamatyti keletą D.Ramso kūrinių, įskaitant ir „Snieguolės karstą“.