Žmonės kalba, jog  rūkymas išėjo iš mados, dabar „ant bangos“ – dviračiai ir sveikas gyvenimo būdas. Tokia mada tikrai nenudžiugintų 1920-uosius išgyvenantį amerikietį. Gydytojai rekomenduoja rūkyti, rūkymas suteikia energijos, rūkymas padeda sulieknėti, palaiko gerą nuotaiką, padeda gydyti nervines ligas. Tai tik mažoji dalis rūkolių mėgiamo proceso savybių, kuriomis Amerika tikėjo nuo 1920-ųjų iki 1950-ųjų metų. Argi galima atsispirti tokiam puikiam užsiėmimui kaip rūkymas? Neįtikėtina ir tam tikru atžvilgiu netgi smagu žiūrėti į tokias cigarečių reklamas. Ištisos kartos augo su tokiais plakatais ir sklaida.

Šiuo metu, kai dauguma reklamų rodo pageltusius dantis, vaizduoja blogą kvapą, grasina vėžiu ir visomis kitomis baisiausiomis pasaulio ligomis, plakatas su dūmą traukiančiu seneliu šalčiu atrodo kone parodija. Sunku patikėti, jog kažkada toks marketingas veikė.

Iliustracija kairėje verčia iš koto, rūkymas reklamuojamas vaizduojant kūdikį, potekstė – rūkyk „Marlboro“ ir tavo mažylis bus laimingas! Dešinėje ne ką mažesnis paradoksas – „Camels“ rūko sportininkai. Sportas, gydytojai, vaikai netgi mokslininkai – visi šie objektai dabar naudojami antireklamai, prieš penkias dešimtis metų kalbėjo visai kita kalba. Reikia pripažinti, jog šios reklamos yra paveikios. Rūkymas romantizuojamas, vintažo spalvos kelia nostalgiją, o manieringai pavaizduoti cigarečių pakeliai traukia akis panagrinėti pakuotes ir ant jų išraižytus ornamentus. Akis patraukia maketavimo stilius – centruota kompozicija, pamokomosios istorijos, eklektiški šriftai, su malonumu vieną kitą tokios stilistikos plakatą pamatyčiau ir šiandien.

Taigi šiuo metu rūkymui dedikuojama ne reklama, o antireklama. Statistika rodo, jog nuo 1950-ųjų rūkančiųjų skaičius pasaulyje mažėjo, tuo tarpu Lietuvoje šiuo metu jaučiama tendencija, kad rūko vis daugiau moterų, stebinantis faktas, bet vyrai dažnai atsisako šio malonumo. Įdomus socialinis aspektas, galiu pripažinti ir pati pastebėjau, jog sutiktasis rūkantysis vis dažniau būna silpnosios, o ne stipriosios lyties atstovas.

Gerai tai ar blogai nedrįstu spręsti, juk gyvename demokratinėje visuomenėje, tuo tarpu Dr. Jackler, kuris neseniai New York’e atidarė istorinės cigarečių reklamos parodą (1920-1950), kelia klausimą apie tada ir dabar, ar tikrai pasikeitė reklama, ką tokia propaganda atnešė tuometinei visuomenei, kaip tabako reklamos varikliukas veikia mus šiandien? Mokslininko mama mirė nuo plaučių vėžio, ji gyveno būtent tuo laikotarpiu, kai Amerikoje rūkė visi, nerūkyti buvo tiesiog senamadiška – tai viena priežasčių privertusi Dr. Jackler gilintis ir nagrinėti tuometinę rūkymo sklaidą.

Ką gi, parodoje apsilankyti turbūt nespėsite, tad siūlau pasižiūrėti dar keletą ironiškų ir šypseną keliančių tuometinių rūkorių propagandos plakatų.