„Satta Outside“ 2009
Sportas „Menas“
Taigi, baigėsi vasara, baigėsi ir festivaliai. Žadėjom, jog darysime jų apžvalgą, deja ne visuose užteko jėgų apsilankyti. Stengėmės rinktis kuo skirtingesnius, aplankėme du meno ir muzikos festivalius, t.y. „Be2gether“ ir „Satta Outside“ bei vieną tiesiog muzikos festivalį „Roko naktys“. Kad nuomonė nebūtų labai vienašališka, straipsnyje cituosiu kitų žiniasklaidos šaltinių mintis, taip pat ir festivalių metu kalbintų dalyvių atsiliepimus. Bene kritiškiausios nuomonės žiniasklaidoje sulaukė „Be2gether“ festivalis, štai ištrauka iš netikėtai kandaus ir sarkastiško straipsnio „Kultūros Baruose“:
„Viskas, ko reikia geram festivaliui — nuogi papai ir alus“ — sėkmės formulę išdavė garbingi festivalio „Be2gether“ svečiai švedai, prasmingai pasivadinę „Clawfinger“. Sunkiasvoris, t.y. daug patyręs, lengvojo popso aprašinėtojas Ramūnas Zilnys iškart sumojo, kas lėmė šiemetinių purvo vonių (daugiau tiesiogine negu perkeltine prasme) Norviliškėse sąlyginę nesėkmę: „Krūtinių apnuoginti merginos neskubėjo“, — liūdnai konstatavo jis. [...] Žinoma, lazda turi du galus: šiemet penktadienį į bendrą „tūsą“ su atlikėjais „iš viso pasaulio“ (!) Norviliškėse, viena vertus, susirinko dukart mažiau žioplių negu į tokį pat „blūdą“ pernai, antra vertus, dukart daugiau negu į Islandijos gulbės Bjork (irgi „veksinį“) koncertą pačiame Vingio parke. Viena vertus, tarp publikos sumažėjo lietuvių, antra vertus, padaugėjo baltarusių. Reikia manyti, ilgainiui vienų ir kitų skaičius sparčiai vienodės, kol kurį nors penktadienį Norviliškėse jų susirinks po 50% tiek lytiniu, tiek politiniu, tiek tautiniu atžvilgiu, t.y. vienam lietuviui teks viena baltarusė ir atvirkščiai.“ — Krescencija Šurkutė, ištrauka iš Kultūros Barų Nr. 6 (2009).
„Be2gether 2009“
„Be2gether 2009“
Mes „Be2gether“ lankėmės pirmą kartą, mažai žinojome apie patį festivalį, mažai gilinomės į peripetijas, buvome patraukti žodžių „menų festivalis“, turėjome daug planų ką surengti ir tikėjomės sutikti kitų panašių entuziastų. Pasirodė keista, jog kultūros sostinės remiamame festivalyje „menai“ apsiriboja arbatos virimu, drabužių dažymu, purvo voniomis ir kitokiomis atrakcijomis. Patys, savo ruožtu, negavę normalios pastogės nuo lietaus vykdyti suplanuotą veiklą, o vėjui sulaužius tentą, kitą rytą išvažiavome namo.
„Satta Outside 2009“
„Satta Outside 2009“
„Festivalyje esu pirmą kartą, atvykau paviliota kūrybišku internetiniu puslapiu, patiko festivalio sklaida, taip pat girdėjau atsiliepimus, jog būtent šis festivalis pasižymi puikia atmosfera, sutraukia daug kūrybingų žmonių, turi gerą ne tik muzikos, bet ir kūrybos programą. Ką aš žinau, keistas tas „cool kids“ kultas, visi atrodo labai susireikšminę, tarkime neminėsiu to madų šou, kuris čia vyksta, tegu tai būna stiliaus ar kūrybiškumo ženklas, tačiau tos aštuonių milimetrų kameros, senoviški fotikai ir kitokie žaisliukai kas antro rankose primena farsą. Labai nepatiko ore.lt kinas. Vėlgi, paima gerą techniką, filmuoja bet ką, tarkime šikantį šunį ar kokį medį, po to visi žiūri, vau koks menas. Taip, buvau ir pas „MOY TOY“, ką aš žinau, skanūs tie jų sušiai, jo, bet prie ko čia vėl kūrybinė programa tai aš nežinau, galėjo kažką ir sumanesnio sugalvoti. Pati atmosfera faina, bet dėl kūrybinės dalies važiuoti tikrai neverta. Tie vakariniai triukai su „high tech“ technologijomis žinomi kiekvienam, kas bent kiek varto internetinius puslapius, juk tai tik technika, galima sugalvoti kažką originalesnio, panaudoti tai kūrybiškiau, čia tas pats kaip rodyti išradimą — vau, pažiūrėkite, projektorius gaudo judesį ir siena pasidengia spalva… “ — „Satta Outside“ dalyvė Evelina.
„Satta Outside 2009“
„Satta Outside 2009“
Man žiauriai patinka čia, gera atmosfera, faini žmonės, visiškai atsipalaidavau. Labiausiai tai patiko apsauginiai, taip ten plėšė tas tašes, įeini, festivalio teritorijoje atmosfera rami, visi atsipalaidavę, o tie tai prie įėjimo, kad duoda, atrodo, kaip kokius nusikaltėlius tikrina, patiko stebėti tokį reginį. Ai, bet mes vistiek prasinešėme ką norėjome, užsivyniojau su skara už kapišono du litrus, poto dar į rankovę paslėpiau ir nieko, nepagavo. — Justė.
Mums „Satta Outside“ patiko aplinka, sumaniai parengtos poilsio zonos, gražūs lauko šviestuvai ir baldai, unikali pati festivalio vieta Smiltynė. Trūko muzikos, visą dieną nelabai ką būdavo veikti, nebent eisi degintis, keista, kad dienos metu pagrindinėje zonoje beveik nebuvo jokio judėjimo. Kūrybinės programos taip pat tikėjomės ir įvairesnės, ir įdomesnės. Šį festivalį galima pavadinti didžiuliu muzikiniu klubu be stogo, tai atspindi ir muzika, ir erdvės, ir patys atvykėliai. „Satta Outside“ įdomus patyrimas.
„Roko Naktys 2009“
“Aš jau čia septinti metai iš eilės, atvažiuoju susitikti su draugais, tai draugų festivalis. Nežinau net ką komentuoti, smagu čia, didelis muzikos pasirinkimas, draugiški žmonės, iš metų į metus besitęsianti tradicija. Tikrai važiuosiu ir kitais ir dar kitais ir dar dar kitais metais.“ — Jolita apie „Roko Naktis“.
„Tik prieš tris dienas parskridau iš Londono, važiuoju čia kaip ir visi — susitikti su draugais, pasilinksminti, atsipalaiduoti. Man „Roko Naktys“ tapo kaip šeimos tradicija, jei noriu sutikti ir klasiokus, ir buvusius kursiokus, ir bendradarbius — važiuoju čia.“ — Tomas.
„Roko Naktys 2009“
„Roko Naktys 2009“
„Roko Naktys“ papirko savo nuoširdumu ir paprastumu — jokios pompastikos, trys muzikos scenos, visą dieną keitėsi atlikėjai, kartais net tekdavo rinktis kurią sceną pasirinkti. Kadangi šis festivalis neakcentavo menų, tik muziką, leidome sau atsipalaiduoti, mėgavomės atlikėjais, gera atmosfera ir nuostabia gamta. Iš tiesų pasirinkta Zarasų sala puiki vieta festivaliui — daug erdvės, graži gamta, ko daugiau tikėtis. Festivalyje tikrai jaučiasi draugų atmosfera, galima pastebėti, jog čia atvažiuoja gyvai muzikai neabejingi žmonės, susitinka draugai, daugelis įsikuria atskirus miestelius kaip „Žiežmarių stovyklavietė“, „Mažeikių stovyklavietė“ ir t.t. Įdomiausia, jog apie šį festivalį prieš važiuodami girdėjome daugiausia neigiamų atsiliepimų, savo ruožtu neturime nei vieno priekaišto. Iš tiesų galime tik padėkoti organizatoriams už puikų darbą.
Norėdama viską apibendrinti, galiu pridurti, jog pasivadinimas „menų ir muzikos festivaliu“ tikrai pritraukia papildomus lankytojus ir lėšas, tačiau nemanau, kad pamatę tokią kūrybinę programą kaip šiemet, jie grįš kitais metais. Galbūt žmogui, kuriam kūrybiškumas asocijuojasi tik su linksmomis atrakcijomis tai nebus didelis minusas, tačiau galiu drąsiai teigti, jog nei „Satta Outside“, nei „Be2gether“ festivaliuose tikrai nebuvo daugiau kūrybiškumo nei „Roko Naktyse“, nors šis festivalis net neakcentavo menų programos, o ir bilieto kaina į jį buvo mažiausia. Dėl muzikos stiliaus galime nesiginčyti, tegu tai lieka skonio reikalu, tačiau daugeliui turėtų būti aišku, kad purvo vonios, didelis ekranas per kurį rodomas geros juostos gadinimas, ženkliukų gamyba, suši, aitvarai, ar projekcijos toli gražu nėra tai, kas galėtų būti pavadinta menine festivalio dalimi. Tad siūlau organizatoriams arba nusiimti tą menų titulą ir tiesiog rengti gerą muzikos festivalį kaip tai sėkmingai daro „Roko Naktys“, arba ieškoti įdomesnių sprendimų kūrybinėje erdvėje.
Tai tiek mūsų vertinimų ir įspūdžių, jei kas buvo kituose festivaliuose ir nori pasidalinti savo įspūdžiais bei nuotraukomis — nekantriai laukiame.
„Roko Naktys 2009“
„Roko Naktys 2009“
„Roko Naktys 2009“
Komentarai (17)
Aš vietoj “Roko naktų” pasirinkau Tamsta Muzika festivalį Varėnoj. Ir nenusivyliau. Pirmas jų blynas neprisvilo. Akį džiugino žmonių šypsenos, visi vasariškai nusiteikę, visi šypsosi, visi atsipalaidavę. Šėlau per “Anties”, “Poliarizuotų stiklų”, G&g Sindikato ir Bitės pasirodymus. Festivalis truko dvi dienas-dvi naktis ir tai buvo beprotiškai fantastiškai praleistas laikas :)
Noriu dar.
http://www.youtube.com/watch?v=bDdEKdKX9u8
Pabandykit dar “Pasaka iš Rūsio” kitais metais “:]
Gaila “Darom” nebevyksta. Ne menų ten festivalis žinoma, bet vistiek už “Roko Naktis” labiau imponavo :S
Geras skaitalas – ypač kai būtent tuose trijuose ir neteko sudalyvaut :D
O man į “Be2gether” nesinori važiuoti vien dėl to, kad jie begėdiškai naudoja mokesčių mokėtojų pinigus savo absoliučiai komerciniam renginiui. Žinau, kad tai išsemta tema, bet vis tiek pikta, ypač, kai protestuoti priverstos būsimos mamos, policininkai, galų gale – pensininkai. Kažkaip visiškai ne ten prioritetai dėliojami…
Sorry už grūzą, bet kad toks gyvenimas :)
Aišku atleiskit už mano subjektyvų muzikinį skonį, bet kiek teko stebėti festivalių lineup’us, tai tik elektroninės muzikos openair’ai (Tundra, Pasaka iš rūsio, Supynės, Šopkinės etc.) sugeba atvežti kažko tikrai įdomaus ir labai laukiamo. Roko naktys ir pan. dvelkia diletantiškų nupiepusių lietuviškų rokerių pretenzijomis.
Kas dėl menų festivaliuose, tai čia jau, brangieji, labai reliatyvu. Pas mus dar tik pora metų, kaip organizatoriai prie muzikos pradeda lipdyti kažką panašaus į tai, kas kitur turi tradiciją. Iki Burning Man Festival tikrai yra dar kur pasispausti, bet tikiu, kad esame teisingame kelyje.
Tačiau skirtingų meno formų renginiai sėkmingai Lietuvoje organizuojami ne pirmus metus, turime ir talentingų skirtingų kartų menininkų, kurie tikrai yra verti dėmesio, tad sakyčiau būtinas bendradarbiavimas ir mokymasis, o ne tik naudojimasis tuo, jog deklaruojamas „menas“ jaunimo tarpe šiuo metu yra „ant bangos“. Apie Burning Man Lietuvos mastu nėra prasmės net užsiminti.
Drįsčiau teigti, jog einame visai į kitą pusę nuo teisingo kelio, tad jei ir toliau ruošiamasi juo eiti, reikėtų tiesiog atsisakyti meno klišės priskyrimo prie muzikos festivalių.
Na, muzikos ir menų festivalis visada liks labiau muzikos, nes ji ir yra pagrindinis lubrikantas, o menai (kad ir kokie jie šiuo metu būtų), tai tiesiog malonus priedas prie visko. Tas, kas dabar daroma šalia muzikinių bangų, yra pakankamai nauja, tad ir didelių pretenzijų kažin ar gali būti.
Gintare, kur manai tas teisingasis kelias ir kaip atrodo tas dabartinis žvyrkelis (aukščiau esantį tekstą skaičiau).
Tai, jei muzika pagrindinis lubrikantas, tai tegu ir lieka muzikos festivaliais, jei sakote, jog meninė dalis yra tiesiog priedas, kam tada išvis ji yra akcentuojama ar tuo labiau festivaliai priskiriami prie kultūros sostinės renginių ir panašiai. Kam ta meninė pornografija? Nemanau, kad verta gilintis į šias rinkodaros ir finansavimo peripetijas.
Teisingas kelias – visų pirma tardiscipliniškumas, skirtingų menų sintezė, muzika taip pat vienas iš menų, galimi įvairūs ieškojimai, performans’ai, heppening’ai, atskirų menininkų kūryba, parodos kitokiose erdvėse. Diskusijos, edukacinės paskaitos apie šiuolaikinį meną, modernus šokis, jei filmai, tai atrenkami, su režisierių pristatymais, aptarimais. Patikėkite, Lietuvoje tikrai pakanka menininkų ir kūrybingų idėjų, nemanau, jog turėčiau jas vardinti.
Sattoj ir bičiųgezuose nebuvau, todėl negaliu komentuoti, bet man susidaro įspūdis, kad vidurkinama paėmus tris festivalius. Tuose, kuriuose šiemet aš buvau, tikrai negaliu skųstis nei workshop’ų gausa bei išradingumu nei publikos įsitraukimu į dieninę menų veiklą. Beveik visos tamstos išvardintos veiklos buvo Pasakoje iš rūsio@Raudondvario dvare. Matyt, pasirinkai ne tuos openair’us..
Labai gaila, jog pro akis praleidžiamas toks festivalis kaip “Mėnuo Juodaragis”, kuriame visada galima rasti įdomios kūrybinės veiklos. Šiemet ypač akcentuočiau Ekomenio projektą, kuris buvo ne tik originalus, bet ir labai pagyvinantis ir praturtinantis festivalio erdvę. be interaktyvių projektų galima buvo pamatyti ir žinomo grafiko M.Meškausko parodą. taigi meninė festivalio pusė išties verta dėmesio.
Rūta, apie tai ir kalba. Reikia tik noro paieškot ir neimt už etaloną visokių ten bičiųgezų.
Gintare, o aš apskritai nesupratau, koks buvo šito straipsnio tikslas – parašyti įspūdžius iš trijų visiškai skirtingų festivalių? įterpiant vos poros klausytojų nuomonę? arba vieno žiniasklaidos šaltinio info? man net komentarus buvo įdomiau skaityti nei patį tekstą :) ir teisingai sakoma, jog ne į tuos festivalius ėjai – pritariu dėl Pasakos iš rūsio bei Juodaragio. Tiesa, prisiminiau, kad ir B2G buvo įdomus meninis dalykas – Pulkauninko trupės pasirodymas :)
ir dar – dėl festivalių kelių ir takelių. nekalbant apie tai kas ką finansavo, tai B2G kaip festivalis vertingas vien dėl kelių gerų grupių. pvz. nerealiai džiaugiuos, kad jie pasikvietė Gogol Bordello, jau vien dėl to buvo verta būti. O jei čia kalba eina tik apie pavadinimą (muzikos ir meno/muzikos/ meno), tai nėr ką šnekėt iš viso. Neuždrausi juk vadintis ir nepamatuosi meninio lygio.
Kitais metais linkiu vis dėlto aplankyti daugiau (gal net visus) festivalius arba paskirti tam žmones ir pateikti išsamesnį aprašymą su už ir prieš:) tikrai būtų verta ir naudinga :)
Kva, aš turiu ir daugiau ką veikti negu varinėti po visus festivalius iš eilės, intelektualių žinių ir tobulėjimo jie tikrai neatneša, apsilankiau trijuose skirtinguose, man to užteko, beje apie juos ir šnekėjau. Pateiktų nuomonių pilnai užtenka atspindėti festivalių esmę, jų kokybę ir kiekybę. O jei nesupratai kam straipsnis skirtas, tavo problema, kam reikėjo, tas suprato.
p.s. žiniasklaidos šaltinis „Kultūros Barai“ – jei būtum bent kiek kompetetinga šioje srityje, neminėtum to skaičiaus vieno, nes antro ar trečio rašančio tokiu lygiu ir tokia tematika Lietuvoje tiesiog nėra
Gintare, manau, tau reikia šiek tiek atsipalaiduot. Beje, openair’ų lankytojus laikai neintelektualiais? Čia privalomi tam tikri atributai, kad tokiais būtume (pvz., Kultūros barų prenumerata iki gyvenimo galo)? :)
Nebuvau nei B2G, nei Satta Outside nei Roko naktyse. Praejusia vasara aplankiau du: Menuo Juodaragis ir Sita: http://www.youtube.com/watch?v=i9R5KjTYKeg
Roko naktys – nupiepusiu lietuvisku roko grupiu ir diletantu is uzsienio koncertelis, neskaitant suns (keliu rimtu grupiu).
Komerciniu festivaliu negalima isvis vadinti meno festivaliais. As manau, kad meno festivalis yra toks reikalas, kai jame yra teatras, daile, literatura, kinas ir galiausiai garso menas. Pompastiskai mirgancios iskabos, kad bus jega, kad bus ka pamatyti, isties yra tik kalbinis zaidimas. Cia kaip ir telekomunikaciju bendroves – mes jums duodam telefona uz 1 lita, bet realiai jus kas menesi mokesit uz telefona po 20 ar 30 litu. Menas yra autoriaus mintis ir siela, komercijoje sito dalyko nematau.
Nebuvau šituose festivaliuose,bet mano nuomone, viskas priklauso nuo to, kaip pats jautiesi festivalyje ir kokią atmosferą jame kuri pats. Jei eini ir burbi kaip tau viskas čia ne meniška savaime aišku ir festivalis bus nieko vertas, Sutinku su žmonėmis kurie sako, kad pasirinkai ne tuos openair’o festus. Šiais metais aplankiau du ir juose nuostabiai praleidau laiką. Meną galima kurti ir pačiam be kitų pagalbos, tad mažiau skūskitės, o džiaukitės, kad išviso jums organizatoriai kažką siūlo, o jau kiek jūs patys prisidėsit prie atmosferos ir kūrybos, jūsų reikalas.