David Schalliol visų pirma patraukia savo tarpdiscipliniškumu – jo ieškojimuose sintezuojasi architektūra, sociologija, istorija, fotografija. Miesto planavimas ir urbanistika Lietuvoje dar mažai paplitusi mokslo sritis, tačiau su aplinka akistatą turime kiekvienas ir kiekvieną dieną, nesvarbu ar esame vaikas, ar studentas, ar senolis. Aš šį autorių nusprendžiau pristatyti visų pirma todėl, jog jo rankose fotografija tėra vienas iš žongliruojamų kamuoliukų, padedančių perteikti ir gilintis į kontekstą. Gal šios nuotraukos, darytos Čikagoje, jus patrauks vien dėl savo estetikos, tačiau be gilinimosi į pagrindinį joms suteiktą tikslą, tegausite nelabai ko vertą vizualią informaciją.

David Schalliol visų pirma yra amerikietis, praleidžiantis dalį savo gyvenimo studijuojant sociologiją. Paskutinius keletą metų jis gilinosi į savo gyvenamo miesto Čikagos apylinkes, tyrinėjo vietovių pasikeitimo klausimus, bandė perprasti istorinius, politinius ir architektūrinius miesto kontekstus, kalbino vietinius gyventojus. Straipsnį iliustruojančios nuotraukos skirtos temai „Isolated Building Studies“ („Izoliuotų pastatų studijos“). Gal iš pirmo žvilgsnio jums pasirodys, jog ši tema yra neaktuali Lietuvai, tačiau pagalvokite apie pasivažinėjimą dviračiu ar mašina, pasivaikštinėjimą savo mieste. Juk puikiai žinome, kuris miesto plotas skaitomas prestižiniu, kuris miegamuoju, kuriame renkasi jaunimas. Turbūt kiekvienas iš jūsų esate pastebėjęs pastatus, kurie lyg svetimkūniai, atrodo, palikti čia nei iš šio nei iš to, praradę funkciją, gal jos niekada neturėję ar įgavę naują paskirtį, tačiau jie kažkuo kitokie, gal atstumti, gal apleisti, gal menantys seniai pamirštą istorinį laikotarpį, gal tiesiog likusį neišspręstą architektūrinį sprendimą

„Idėja pradėti šias studijas kilo leidžiant laiką šiaurinėje ir pietinėje Čikagos dalyse. Labai ilgai domėjausi apleistomis vietomis, palikimu ir tuščiomis miesto erdvėmis, tačiau vietoje paprasto neigiamo galvojimo apie apleistas ir tuščias vietas, pradėjau gilintis į šiuos reiškinius mane supančioje aplinkoje – kas iš tiesų atsitiko šioms vietoms, ar tikrai tai tušti plotai? Šiame tyrime sociologijos žinios gelbėjo fotografijai, o fotografija papildė sociologijos studijas. Tris mėnesius kiekvieną dieną praleidau sėdėdamas tai vienoje tai kitoje pietų Čikagos dalyje. Susipažinau su daugybę žmonių, kurie leidžia šiose vietose savo laiką, kalbinau ir tuos, kurie tiesiog migruoja pro šalį.

Savo studijas pradėjau būtent tuo metu, kai pietinė Čikagos dalis buvo beveik paversta į vidurinės klasės gyvenamąjį rajoną, besigilinant vis dažniau iškildavo tokie klausimai, kaip pastatų tarpusavio santykis, sąsajos su apleistomis erdvėmis. Nagrinėjau istoriją, siekiau sužinoti kas šiose vietose buvo anksčiau, kaip jos keitėsi, kodėl keitėsi – siekiau perprasti ir dabartį, ir praeitį bei jų įtaką skirtingoms gyvenamosioms erdvėms.“ – Sarah Wesseler interviu.

Šiose nuotraukose tiksliai užfiksuoti iš miesto konteksto „iškritę“ pastatai. Jos ne tik pasakoja kiekvieno jų istorijos vingį, bet ir primena mums visiems apie tai, jog turime gilintis ir domėtis tuo, kas vyksta aplink mus, kas vyko anksčiau, kas bus vykdoma. Blogiausias šių dienų architektūros srities trūkumas yra tas, jog daugelis architektų, vykdydami užsakymą, tegalvoja apie savo projektą kaip apie individualų kūrinį, kuris turi atrodyti kuo geriau, būti nublizgintas ir norimas. Mažai kas galvoja apie bendrą miesto veidą. Tuo tarpu fotografija tik pasitarnauja gražių naujų projektų pateikimui ir reklamai. Turtingų ir vargšų rajonų kaimynystė kelia kone absurdišką juoką, juk jei gyvename pačiame Vilniaus centre, tai nereiškia, jog vos už penkiolikos minučių nėra apleistos „Kalvarijų turgaus“ ar „Savanorių“ gyvenvietės.

Apleistų ir izoliuotų pastatų tyrinėjimas yra labai svarbus rodiklis, atsakantis daugybę klausimų apie visuomenę ir socialinius kaimynystėje esančių rajonų ryšius. Nereikėtų išskirti kiekvieno pastato ir klausti, kas jam atsitiko, taip atsiribojant nuo visų kitų supančių erdvių, reikėtų gilintis į tai, kas lėmė tokio izoliuoto pastato atsiradimą, tuomet pamatysime, jog atsakymai glūdi ne atskiroje priežastyje, bet visoje mūsų aplinkoje, įpročiuose ir kasdieniuose sprendimuose. Būtų smagu išvysti lietuvišką tokių nuotraukų ir socialinių miesto tyrinėjimų versiją.

Daugiau informacijos apie autoriaus projektus čia.