Nemiegantis ant laurų Ryan McGinley, kurio nuotaikomis gyveno visa užpraeita vasara, tame tarpe ir Sigur Ros’ai, vėl malonina savo darbais. Šį kartą autorius persikelia į niūrius požemius, kurie lyg per rožinius, mėlynus, oranžinius jo objektyvo akinius virsta fantastiškai lyriškais ir ramybe dvelkiančiais vienišų būtybių namais.

Keturias vasaras iš eilės, fotografas su savo jau gerais draugais tapusiais modeliais išrūksta trims mėnesiams į kelionę po JAV. Šią vasarą bičiuliai liko ištikimi savo tradicijoms, tačiau vietoj žalių laukų ir saulėtų vakarų pasirinko kiek kitokią „fotostudiją“.

Šioje kolekcijoje fotografas perbėga nuo savo nostalgiškos, jaunatviškai pašėlusios fotografijos prie landšaftinių vaizdų. Naujojoje fotosesijoje pavadinimu „Moonmilk“(„Mėnulio pienas“) jaučiama susikaupimo, ramybės ir atitolimo vibracija. Tik lyg tarp kitko olos peizaže pasitaikantys nuogi ir mažyčiai žmonių kūnai (antikūniai?) tampa visos kompozicijos akcentu, suteikiančiu nuotraukai ne tik nuotaiką, bet ir peną pamąstymui.

Nors didžioji dalis fotografijos skirta nuostabiems ir kolosaliems požemio peizažams, žmogus čia tikrai negali būti nepastebėtas. Atrodo, jog R.McGinley stengiasi kontrasto pagalba (tiek spalvinio, tiek formų) pabrėžti kūno unikalumą ir trapumą. Nors ir nykštukinis, siluetas gilioje olos ertmėje, jis pulsuoja gyvybe ir energija. Modelių pozos pažeidžiamos, tiriančios aplinką, susiliejančios su ja, gyvenančios. Veidai lyg vaikų patekusių į pasaulio sukūrimo epicentrą, pabūgę, bet tuo pačiu ir smalsūs.

Jeigu šiuo metu gyvenate ar bent jau lankysitės Londone, būtinai raskite laiko R.McGinley parodai „Alison Jacques“ galerijoje.

Taip trumpai nusprendžiau jums pristatyti visai dar naują šio autoriaus darbų seriją. Tikiuosi jums patiko.

Autoriaus asmeninė svetainė.