Alec Soth 1.

Kuo toliau, tuo fotografija tampa vis painesne ir vis daugiau prieštaravimų iššaukiančia tema. Nuolat keliamas fotografijos santykio su menu ar banalumu klausimas. Ši medija turbūt yra vienintelė plintanti ir besidauginanti tokiu žaibišku greičiu. Ta inercija taip išsekina, kad kone kelia pyktį, verčia ieškoti kažko lėtesnio ir labiau apibrėžtino kaip, tarkime, tapyba. Kai kuriuos fotografus ši skuba verčia atsiriboti nuo meno Mekų, stengtis nepastebėti kitų fotografų, įsivaizduoti, jog yra vieninteliai šioje galaktikoje.

„Jeigu baigęs koledžą būčiau nuvykęs į Yale’į ar New York’ą, bijau, jog ten mane priskirtų kuriai nors charakteristikai, tai apribotų mano galimybes. Būtent dėl šios priežasties pasirinkau Minnesotą, miestą, kuriame nebuvo meno pasaulio, kritikų bendruomenės. Ši laisvė davė galimybę kurti laisvai, žinojau, kad galiu daryti ką noriu, nes tai niekam nerūpi.“ – Alec Soth.

Lietuvoje viskas šiek tiek paprasčiau, mūsų mažiau, puikiai pažįstame profesinius ligonius ir sveikuolius, žinome kur yra galimybė eksponuoti savo darbus, o ir slėptis nelabai yra nuo ko,  nei Vilnius, nei Kaunas, nei Klaipėda, nei koks kitas miestas toli gražu negali būti pavadintas meno Meka su griežta kritikų bendruomene. Tačiau tiek Lietuvoje, tiek kitose valstybėse visi menininkai jaučia įtaką, ar tai būtų aukštoji mokykla, ar biurokratinė sistema, ar vartotojiškoji kultūra. Visi turime vienodas galimybes tobulėti, rinktis, eiti į priekį. Fotografas Alec Soth teigia, jog bene visi menus studijuojantys studentai jaučia pareigą sukurti kažką visiškai novatoriško.

„Visgi kurdamas novatorišką idėją prieini tilto galą, kai nebegali su niekuo komunikuoti. Juk nauja abėcėlė negali būti egzistuojančios kalbos dalimi, kurdamas naują reiškinį, kuri ir naują kalbą. Aš manau asmenybė turi dirbti esamoje kalboje, tik taip įmanomas bendravimas, tobulėjimas. Nereikia bėgti nuo įtakų, reikia išmokti su jomis dirbti.“ Ÿ— teigia fotografas.

Alec Soth 2.

Amerikietis teigia, jog stipriausia fotografijoje yra žmonių fotografija. Atrasti tinkamą rakursą, pagauti tą išraišką, kurios nori, atskleisti nuotaiką — tai fotografijos elementai, kuriems išmokti prireikia daugiausiai darbo, talento ir patirties. Alec pradėjo praktikuotis su vaikais, jie jaučiasi laisvi, todėl padeda atsipalaiduoti ir fotografui, suteikia laisvę paeksperimentuoti.

„Vėliau perėjau prie suaugusiųjų fotografijos, nors praėjo daug metų, išmokau skirstyti žmones į atskirus tipus, įgavau daugiau pasitikėjimo savimi, tačiau vis dar sunku nesinervinti. Kai kurie užsakymai, darbas studijoje mane priverčia taip įsitempti, kad viduryje žiemos išpila prakaitas, tai absurdiška.“ — dalinasi savo darbo patirtimi fotografas.

Alec Soth 3.

Vienas šio fotografo išskirtinumų yra tai, jog jis fotografuoja serijomis. Alec vengia pavienės fotografijos, jam sunku atskirą akimirką traktuoti kaip meno kūrinį, savo kūrybos etapus jis išskiria į vienos ar kitos serijos sukūrimą. Vienas pirmųjų jo projektų pavadinimu ˜„From Here To There“ (Nuo čia į ten) puikiai demonstruoja fotografo darbo specifiką. Pagrindinė projekto idėja buvo vienos nuotraukos tęstinumas kitoje. Tarkime, jeigu vieną dieną jūs nufotografuojate kiaušinį, tai kitą dieną jūsų nuotraukoje bus višta. Taip kūrėjas ieškodamas sąsajų keliavo palei Mississippi upę, fiksavo jos apylinkes ir gyventojus, tiesa viena iš taisyklių buvo nenutolti nuo upės daugiau nei pusvalandžiui.

„Niekada negalvojau apie projektą, kuris galėtų būti pavadintas upės dokumentacija, tačiau tai pavyko savaime, žingsnis po žingsnio priartėjau prie to, apie ką iš pradžių net nebūčiau susimąstęs.“

Alec Soth 4.

Vienas pagrindinių sunkumų su kuriuo tenka susitaikyti fotografijoje yra jos limitas, reikia suvokti, jog visko į vieną kadrą nesutalpinsi, tai akimirkos, detalės, fragmento kūryba. Su šiuo sunkumu savo karjeroje susidūrė ir Alec. Jis pasakoja, kad ne kartą sužavėtas tam tikro peizažo ar akimirkos, norėdavo apimti ir susiglemžti viską. Tačiau mūsų akys mato vieną, objektyvas kita, todėl dažnai tenka nusivilti, o rezultatas pavyksta ne toks kaip tikėtasi.

Dar vienas sunkumas yra klišės. Turbūt kiekvienas iš mūsų, ar daugiau, ar mažiau patyręs, yra linkęs į cikliškumą ir pasikartojimą. Jei vieną kartą pavyksta pasiekti gerų rezultatų, pripažinimo, eiti toliau pasidaro sunkiau, nesinori nuvilti žiūrovo, pasirodyti prasčiau nei pirmai. Kartais šiems pasikartojimams priskiriame stiliaus sąvoka . Tačiau kiek asmeninis stilius yra ribotumo ir negalėjimo pajudėti į priekį ženklas pajusti yra labai sunku.

Pats Alec teigia, jog visada reikia daryti ką mėgsti labiausiai, jei tau patinka fotografuoti kačiukus, eik ir fotografuok. Asmenybė gali atrasti save tik tuomet kai nebijo padaryti ar pakartoti tai, kas jau buvo išpildyta anksčiau. Yra toks nusistatymas, jog meno pasaulis vis turi atsinaujinti. Tačiau nebūtina juk iš naujo išrasti dviračio, jis jau išrastas, bereikia juo naudotis ir riedėti toliau.

Alec Soth 5.

Alec teigia, jog labiausiai su fotografija nesiderinantis bruožas yra kategoriškumas, fotografas turi būti atviras visam pasauliui.

„Labai daug sunkumų kyla su fotografais, kurie tiesiog nutaria, kad savo projekte įgyvendins tik vieną ar kitą idėją. Juk jei esi novelistas nepradedi kartoti, kad ruošiesi sukurti novelę apie vynuogių žėlė, neprimeni to pačio žėlė pavadinimo, stengiesi nerti gilyn, aprašyti kas ją gamina, kaip, ieškai skirtingų istorijų, receptų pavyzdžių. Kiekviena idėja turi begalę rakursų, ją reikia atrakinti, o ne aklai kartoti ką darysi ir ko nedarysi.“ — A.C. Jaeger interviu.

Manau, kategoriškumas yra  kenksmingas bruožas ne tik fotografams, bet ir kitų sričių menininkams. Išlikti atviram,  įžvelgti idėją net ten, kur atrodo jos negali būti, atsiriboti nuo klišių ir stereotipų, mokėti susilaikyti ir neprarasti laisvojo „aš“ — vertybės, kurios išlieka nekintančios, vertinamos ir stebinančios nuolatos.

Alec Soth 6.

Alec Soth 7.

Alec Soth 8.

Alec Soth 9.

Alec Soth 10.

Alec Soth 11.

Alec Soth 12.

Autoriaus svetainė.