Kol jaunieji dizaineriai linksminasi įvairiuose festivaliuose ir workshop’uose, tapytojai susirenka šiek tiek kitokiuose pasibuvimuose, tradiciškai vadinamuose plenerais. Visai neseniai pasisvečiuoti viename iš tokių „tarptautinių” plenerų pasisekė ir mums. Būtent liepos 11-19 dienomis, Pažaislio vienuolyne gyveno ir kūrė dešimt menininkų. Spauda teigia, jog projekto tikslas – „propaguoti Lietuvos kultūrą, suburti profesionalius dailininkus iš įvairių šalių, skirtingų tapybos mokyklų, siekiant kūrybingai atskleisti plenero temą“ (lrytas.lt). Skamba viliojančiai, tačiau juoką kelia tai, jog plenere tik viena menininkė iš kitos valstybės, visi kiti lietuviai, įdomu kokios čia skirtingos mokyklos ir tradicijos? Na, bet žinoma, juk visuomet didesnes lėšas gauna tarptautiniai projektai – mokykitės jaunieji dizaineriai iš patyrusių tapytojų. Straipsnyje pateiksiu daugiau įspūdžių ir pakalbinsiu plenere, šiuo atveju lyg ir šnipo vaidmenį atlikusį, meno duobėje jau pagarsėjusį tapytoją Ričardą Miluką.
Kairėje Vaida Tamoševičiūtė (Kaunas), dešinėje Rika Wesamaa (Suomija)
Šių metų pleneras vyko Kaune esančiame Pažaislio vienuolyne
Šis pleneras yra jau šešioliktasis, šių metų tema „Tylos ekspresija“, o dedikuotas jis vienam žymiausių lietuvių tarpukario tapytojų, modernistų grupės „Ars“ nariui Antanui Samuoliui. Pasisvečiuoti vienuolyne ir stebėti menininkų darbą buvo išties įdomu, tačiau kartais kildavo klausimas, kokia nauda iš to, jog tapytojai visi kartu čia sugužėjo? Jokių bendrų paskaitų ar aptarimų, kiekvienas kuria sau, atskirai. Pagrindinis akcentas turbūt yra rugpjūčio 14 dieną 18 valandą atidaroma paroda „Meno parke“ Kaune, na ir žinoma kasmetinis katalogas.
Ričardai, kaip pakomentuotum šių metų plenerą? Ar netrūksta čia veiksmo?
„Ačiū už gerą klausimą, Gintare. Veiksmas ir komunikacija mano manymu tokiuose renginiuose, pleneruose yra labai svarbus dalykas. Aš pasigedau šiek tiek veiksmo, bet kita vertus ne visi tokie cholerikai, kaip aš.“
Darbo procesas, Ričardas Milukas (Kaunas)
Kodėl norėjai sudalyvauti šiame plenere?
„Turėjau ypatingą norą sudalyvauti šiais metais šiame plenere. Nes būtent šiais metais jis vyko ypatingoje vietoje. Jau XVI pleneras skirtas Antano Samuolio garbei. Man šis menininkas ypatingas. Be to, kad tai didžiulė garbė, man tai dar ir asmeniškai svarbu.“
Kaip vertini kolegas menininkus, ar neatrodo, jog čia pučiamas didelis muilo burbulas?
„Taip, žinau ką turi omenyje, na, aš nebūčiau toks kategoriškas šioje vietoje. Išties daugumas galerijų tik ir plauna pinigus, o menininkai tik maži sraigteliai jų rankose. Kaip ir VEKS festivalio organizavime buvo stengiamasi atsikovoti kuo daugiau kultūrinių fondų lėšų… Tačiau šis pleneras ne toks! Kas nebandėte suorganizuoti tapytojų plenero, – siūlau pamėginti. Be organizatorių išskirtų drobių, aš pats užtapiau savo atsivežtas dvi drobes ir naudojau savo dažus. Šiais metais buvo gautas tik labai mažas, dalinis finansavimas. Daug didžių menininkų atsisakė sudalyvauti – manyčiau dėl šios priežasties (dėl suprantamos priežasties aš jų pavardžių neminėsiu). Kalbant apie svečius iš svetur, jų atvyko daugiau, negu iš pradžių buvo minėta spaudoje. Mane maloniai nustebino jų darbų kokybė! Aišku čia tik mano nuomonė, bet vis tiek galime daryti išvadą, kad jie ne dėl kvapo ir ne dėl vardų buvo pakviesti, kaip dažnai tokio tipo renginiuose būna. Juolab, kad jie visi atvyko už savo pinigus. Jiems garbė buvo sudalyvauti A. Samuolio vardo plenere, – man buvo garbė susipažinti ir malonu bendrauti su tokiais žmonėmis.“
Arūnė Tornau (Vilnius)
Vaida Tamoševičiūtė (Kaunas)
Kinga Owsianko (Lenkija)
Girdėjome, jog nepavyko gauti lovos bei dingo mobilusis telefonas? Gal pakomentuosi šiuos įvykius?
„Na, telefonas dingo lenkaitei, kai ji išvargusi nuo tapymo nuėjo užsikaisti arbatos. Jį tada galėjo paimti bet kas, kad ir tie patys (tarkim lenkų) turistai besidomintys menais ir įspūdinga barokinio ansamblio architektūra. O savo lovos reikalų aš nelabai norėčiau komentuoti. Trumpai galiu pasakyti, kad lovų buvo – tik sutemus plenero moterys užsirakindavo iš vidaus, motyvuodamos, kad tai yra vienuolynas.“
Ričardas Milukas, „Madona“
Papasakok mums apie savo kūrybą, kaip tavo nutapytas darbas „Madona“ išreiškia „Tylos Ekspresiją“?
„Dabar dirbu su tekstais. Tapytas tekstas man yra tarsi paminklas tylai, o teksto universalumas, jo daugialypiškumas ir būtų maksimali ekspresijos forma. Beje, šis darbas yra kitimo virsme ir kiekvienas žiūrovas gali susiformuoti savo viziją – interpretaciją.“
Kaip manai, ko trūksta šešioliktajame plenere, ko palinkėtum organizatoriams vengti ir siekti septynioliktajame?
„Trūko laiko ilgesniam pabuvimui kartu ir pabendravimui. Su kai kuriais žmonėmis norėčiau tęsti bendrus kūrybinius procesus ir ateityje. Patiko kultūriniai mainai – to ir linkėčiau. Dar norėčiau palinkėti, kad kuo daugiau jaunimo ateitų į plenero parodas!“
Plenero plakatas
Kaip ir minėjo mūsų kalbintas plenero dalyvis, išaiškėjo, jog spauda deklaravo ne visai tikslią informaciją, tarptautiniame projekte atsirado ir daugiau svečių iš svetur – to įrodymą galite pastebėti ir plakate, atrodo net patys organizatoriai nesitikėjo, jog sulauks papildomų kūrybininkų, todėl naujųjų dalyvių pavardes teko įrašyti markeriu. Kaip sakoma, šis pasaulis yra chaotiškas ir nenuspėjamas, na, o menininkų pasaulyje tvarkos nebūna išvis. Tad šį kartą tiek iššnipinėtų faktų, lauksime kol pasitaikys dar viena proga įsibrauti į tapytojų pasibuvimus. Dar kartą primenu, jog rugpjūčio 14 dieną visi labai laukiami parodos atidaryme, kuris įvyks 18 valandą „Meno parke“. Taigi, pradinės dalyvių pavardės buvo vienokios, tikrai dalyvavusių kitokios, įdomu kokias pavardes rasime parodoje?
Naglis Baltušnikas (Kaunas)
Naglis Baltušnikas (Kaunas)
Kinga Owsianko (Lenkija)
Arūnė Tornau (Vilnius)
Arūnė Tornau (Vilnius)
Genovaitė Skrabulienė (Vilnius)
Už nuotraukas dėkojame Evelinai Žigaitei ir Ričardui Milukui.
Komentarai (17)
savo estetika iskarto patiko sis darbas..
http://farm3.static.flickr.com.....2061_o.jpg
Čia dar negalutiniai variantai, ateik 14-ą dieną į parodą, bus čia dar neparodytų ir geresnių darbų :]
Nelabai grazus straipsnis. kad jau buvot ten, galejot ir su daugiau zmoniu pasisneketi, ne su vieninteliu tapytoju R. Daryti isvadas ne is vienos nuomones. na arba bent jau savo straipsnio pradzia su pabaiga suderinti..”Skamba viliojančiai, tačiau juoką kelia tai, jog plenere tik viena menininkė iš kitos valstybės, visi kiti lietuviai, įdomu kokios čia skirtingos mokyklos ir tradicijos?tarptautiniame projekte atsirado ir daugiau svečių iš svetur – to įrodymą galite pastebėti ir plakate” sekmes rasant !
Siūlyčiau iki galo perskaityti straipsnį. Įžanga, kad vienas tik dalyvis iš svetur tarptautiniame plenere daryta remiantis l.rytu, kuris yra oficialus spaudos šaltinis, beje kaip ir kiti pranešantis informaciją visuomenei. Patariu pažiūrėti nuorodą ir pagalvoti apie tai ką pamano visi kiti skaitytojai (nežinantys meno pasaulio užkulisių) perskaitę tokį spaudos pranešimą? http://www.lrytas.lt/-12469720.....tminti.htm. Tai, jog dalyvių buvo daugiau straipsnyje paminėjau, tik įdomu susimąstant jeigu tarkime plenere nebūčiau dalyvavusi ir nežinočiau, jog neplanuotai atvyko dar vienas neregistruotas svečias, kitas išvyko, ką man sakytų toks tarptautinis pleneras su oficialiai nurodytu vienu asmeniu iš svetur? Už spaudos tikslumą aš neatsakau, ar tai žiniasklaidos klaida ar organizatorių ne man spręsti, visgi tikslumo trūksta – pranešama apie vienus dalyvius, dalyvauja kiti ir vėlgi pridursiu – įdomu kokias pavardes pamatysime parodoje? :)
Ačiū už pastabą, ateityje pakalbinsime ir daugiau kūrėjų, šį kartą nusprendėme, jog užteks vieno :)
Man irgi atrodo, kad šį karta su straipsneliu nelabai pavyko. Tiesiog, pagal Jūsų pačių išsikeltą kartelę norėjosi, kad akcentai būtų sudėti ant meno ir kūrybos, o ne ant lovos, mobileko, dalyvių skaičiaus ir pan.
Na, gal aš neteisus, bet visada atsiversdamas “Meno duobę” laukiu ir dažniausiai sulaukiu refleksijos apie kūrybą, o ne apie buitį, kurios ir taip per daug.
Sorry, kad parašau tada, kai atrodo, kad blogai, bet tai greičiausiaia reiškia, kad visada išskyrus tada, kai parašau – yra gerai :)
Vieniems patiko, kitiems ne – tai kiekvieno pasirinkimas. Šį kartą aš pasirinkau tokį pristatymo būdą. Beje akcentai ir buvo sudėti ant kūrybos, išskyrus faktai apie skaičių ir klausimas apie buitį, kurios pleneruose netrūksta, tai viena iš dalių kūrybos be kurios neapsieinama. Menas nėra kosmosas. Beje, aš norėjau pabrėžti patį projektų organizavimą, jų pristatymą spaudoje ir vyksmą, apie tokius dalykus beveik niekas nerašo, užtenka parašyti šiek tiek kritikos ir visiem ji bado akis.
O galbūt truputį per daug knisinėjatės prie smulkmenų, miela Gintare? Čia reikėtų daugiau žinoti apie Samuolio plenero kontekstą – jis vyksta jau šešiolika metų. T.y., kai kalbama apie tikslą “propaguoti Lietuvos kultūrą, suburti profesionalius dailininkus iš įvairių šalių, ir t.t.” – kalbama apie tęstinį projektą, kuriame jau sudalyvavo dešimtys užsienio tapytojų. Niekada negali žinoti iš anksto, kaip seksis jų prisikviesti vienais ar kitais metais. Žinodama, kaip sunku rengti renginius krizės sąlygomis, galbūt taip nesišaipytumėt iš plenero ir jo organizatorių, kurie neretai jį finansuoja tiesiog iš savo kišenės. Valstybė jį remia ne todėl, kad jis tarptautinis, bet todėl, kad tai yra vienas seniausių dailės renginių Lietuvoje apskritai. Be to, gana juokingai atrodo jūsų pasipiktinimas dalyvių sąrašo korekcijom, – meno pasaulis niekada nebuvo racionalus, ir tuo jis patrauklus:) Spaudos pranešimai rašomi netgi savaitėmis prieš renginį, o menininkai, kaip žinoma, ne tokie racionalūs, todėl nederėtų stebėtis, kai jie “dingsta” ar “atsiranda” sąraše:) O šiaip kandūs straipsniai visada daug įdomesni nei kvailos liaupsės, bet šiuo atveju, manau, nepagavote esmės. Ne dalyvių sąrašuose yra Samuolio, ar bet kokio kito plenero, problemos
Tik nereikia tos hiperbolizacijos. Straipsnis nėra jau toks pašiepiantis ir aš nesipiktinu, tiesiog su lengva ironija pateikiu faktus, kurie yra gryna tiesa. ”Čia reikėtų daugiau žinoti apie Samuolio plenero kontekstą – jis vyksta jau šešiolika metų.” – na, garbingą amžių aš taip pat paminėjau, bet žinote tai, kad jis vyksta tiek metų dar nereiškia, jog vieną dieną jūs galėsite teigti, kad tai tarptautinis pleneras neesant nei vienam svečiui iš svetur.
Daug metų taip pat dar yra ne rodiklis, Lietuvos renginių kontekste dažnai tai tampa minusu, trukdžiu kažką keisti ir tobulinti, bei stagnacijos ženklu. Dar vienas klausimas jums – koks tikslas yra spaudos pranešimų, kaip sakote, rašomų prieš savaites, jeigu jie deklaruoja netikslią informaciją? Ar gal dalyvių pavardės yra visiškai nesvarbu? Ar kartais ne nuo jų priklauso plenero lygis, ne dėl jų galų gale jis rengiamas?
Apie problematiką pasakysiu: ar galima viename straipsnyje aprėpti viską? – ne. O šaunu, kad rašoma, diskutuojama. Straipsnis ar eilėraštis nėra kanonizuota sistema – taip kaip senovės Graikijoj dorėninis arba jonėninis architektūros stiliai. Aišku galbūt daug kam taip ir norėtųsi ir paprasčiau būtų… tam kas nemoka aprėpti visumos arba nori suvirškintos neklystančios tiesos, tikslių tarsi chirurgo skalpelis, išvadų. Buvau ir liksiu prie savo nuomonės, jog ginčuose gimsta tiesa… O kas bijote diskusijų – geriausiai nediskutuokit iš vis!
Šiaip man šis straipsnis visai patiko, nors aš čia ir buvau daugiausiai kankinamas.
Gintare, jeigu Jums išties rūpi plenerų užkulisiai, galbūt Jums vertėtų paklausinėt pačius organizatorius, o ne dalyvius, kurie nelabai ką realiai žino apie pačią rengimosi virtuvę. Galbūt tuomet būtumėt sužinojusi, kad ir šiemet buvo tikėtasi daugiau nei vieno užsienio menininko, tik iki paskutinės dienos laukta galutinio jų atsakymo. Jei turėtumet nors kiek praktikos šioje srityje, taip pat sužinotumėt, kad pablūdęs menininkas tau gali paskambinti išvakarėse, ir pasakyti, kad jis vis dėlto nedalyvaus. Jūs turite receptą, kaip tai kontroliuoti? Spaudos pranešimai visada rašomi anksčiau – tokia procedūra, žiniasklaida turi gauti juos bent savaitę iki renginio. Nieko nuostabaus, kad jie tikslinami, koreguojami, informacija kone kasdien keičiasi, tai yra meno pasaulio specifika.
Šiuo atveju atrodo, kad jūsų vienintelis argumentas – plenero užvadinimas, kuriame vis dėlto sudalyvavo trys užsienio menininkai, taigi iš esmės jis niekinis.
Pasikartosiu, neturiu nieko prieš Jūsų kritiką apskritai, bet jei jau žaidžiate kritinę žurnalistiką (ar menotyrą), tai ir rašykite apie meno kokybę, apie tradicinių renginių stagnaciją, apie idėjų išsivadėjimą, apie tai, kad plenerų darbų kokybė labai netolygi ir t.t. Nes kol kas apie tai užsimenate (jau nekalbu, kad neanalizuojate) tik komentaruose, o ne pačiame tekste.
Žinote, nematau prasmės daugiau diskutuoti. Dar kartą patikėjau spausdintu žodžiu, ir perskleidžiau straipsnius, jokios atnaujintos informacijos neradau išskyrus dar blogesnius faktus http://www.balsas.lt/naujiena/.....s,muziejai – šioje nuorodoje skelbiama, kad dabartinis šešioliktasis pleneras įvyko išvis 2007 metais, tai ką kalbėti apie kažkokią tvarką, faktų tikslumą ir jų koregavimą, jeigu dar prieš du metus rašyti straipsniai yra su klaidomis?
Ačiū už pastabą, būtinai parašysime ir apie meno kokybę, ir apie stagnaciją ir kitus dalykus, kaip jau minėjo Ričardas, visko į vieną straipsnį nesutalpinsi. Labai lauksime parodos atidarymo.
Apie 2007-2008 metų spaudos informaciją išties negaliu pasakyti absoliučiai nieko (nebent, kad tai galėjo būti spaudos korektūros klaida, vietoj XIV?), išskyrus tai, kad Jūs, Gintare, akivaizdžiai kasinėjat po pernykščiais lapais, ieškodama ten smegenų. Jeigu Jums įdomiausia ne pats vyksmas, o ką apie vyksmą gromuliuoja spauda – tuomet sėkmės toliau knebinėjantis prie kas antro spausdinto žodžio, naujo ar seno. O apie meno kokybę straipsnių tikrai lauktume, tik tokie ir yra realiai kam nors naudingi. Tikiuosi, rašysite juos ne vien pasiremdama Ričardo Miluko nuomone :) Ir norėtųsi susipažinti gyvai – galbūt tą pavyks padaryti per parodos atidarymą? Iki pasimatymo. Kotryna
Ši diskusija naudinga tuo, kad gali pritraukti į parodą keletą papildomų žmonių ir pamatyti tai, ko nebuvo šiame straipsnyje. Aš tikrai ketinu apsilankyti.
P.S. Gintare, labai vietoje tavo mintis apie kritiką . Šiuo atveju ją gali prisitaikyti ir sau…
Linkėjimai
Norėčiau pridurti tik tiek, kad tai nėra knaisiojimasis, užtenka įvesti į paieškos programą plenero pavadinimą ir pirmose eilutėse matoma klaidinga informacija. Kalba eina ne apie tai, kad kritikuojamas pleneras, jo organizacija ar asmeniškai kažkurie žmonės, o apie tai, jog visiškai neskiriamas dėmesys pranešimui visuomenei. Aš manau tai turėtų labiau rūpėti organizatoriams nei man. Tuo labiau, nemanau, kad labai sunku yra susisiekti su žiniasklaidos atstovu ir paprašyti klaidą ištaisyti. Klaidingą informaciją deklaruoju ne aš, aš ją tik pastebiu, tad reikėtų pykti ant to kas ją deklaruoja. O jeigu yra nesvarbu tai, ar spauda praneša tikslią informaciją, tai patarčiau išvis nedaryti tų išankstinių pranešimų ir neklaidinti visuomenės.
Taip, taip, visuomenė jausis siaubingai apgauta, parodoje radusi dviem užsieniečiais daugiau, nei tikėjosi:)
Įdomi diskusija užvirė :) Straipsnio autorei galiu pasakyti, kad ji, žinoma, turi kūrybinę laisvę – šįkart ji pasirinko pristatyti tik savo ir vieno is plenero dalyvių nuomones. Straipsnis įdomus, tačiau jei autorė nori būti tikra žurnaliste, jai reikėtų išmokti objektyvumo – žurnalistikoje abi pusės turi būti išklausytos, tad Gintarei tikrai reikėjo pakalbinti ir organizatorius. O dabar straipsnis yra tik “į vienus vartus”. Aš galiu įsivaizduoti, kad organizatoriams tikrai skaudu, kai jie kritikuojami, o jų nuomonės ar paaiškinimo net nepaklausiama. Be to, organizatorių atsiliepimai straipsnį būtų tik praturtinę – įdomu, pavyzdžiui, sužinoti, kad menininkai būna tokie neorganizuoti ir skambina paskutinį vakarą pranešti, kad neatvyks :) Nenoriu įžeisti nė vienos pusės, tik noriu pasakyti, kad abi gali pasimokyti iš savo klaidų – ir plenerus organizuojant, ir straipsnius rašant. Sėkmės.
Visai įdomi paroda gavosi. Nežinau ar padaugėjo žiūrovų nuo šio straipsnio ar ir toliau menininkai buvo ignoruojami ir jų statusas visuominėje liko toks pats. Nežinau ar reiktų slėpti nuo savęs pačių kokie esame…
O parodoje tikrai maloniai nustebino visai netikėtai prie plenero prisijungusio prancūzo Gregoro video darbas. Puikus darbas.
Lenkaitės Kingos darbai t.p. paįvairino ekspoziciją.
Pabaigai norėčiau paklausti didaktikų – gal kas turit kokį traktatą kokia turi būti žurnalistika? dar geriau būtų, kad galėtumėte parašyti šių laikų moralės normas… ir parodyti žmonių, kurie griežtai jų laikosi. Gal tai būsite Jūs?!