Ispanas Chema Madoz – fotografas, kuris, guldau galvą, taps atradimu net ir tiems, kurie fotografijos meną mėgsta taip, kaip priskretusius kiaušinienės likučius ant pusryčių lėkštės. Beje, priskretusią kiaušinienę čia paminėjau ne be reikalo – būtent kasdieniškos situacijos, objektai ar simboliai ir yra pagrindinis C. Madoz  fotografijų motyvas. Skirtumas tas, jog čia kasdieniški objektai meistriškai „sukergiami“ taip, jog atsiveria nauji horizontai ir gyliai. Menininkas nustebina kiekviena fotografija, kurioje gyvenimo rutinoje sutinkami daiktai supila į žiūrovo akis stebinančių prasmių versmes. Baltai juodos nuotraukos, iš kurių daugelis yra darytos fotografo pamėgtu „Hasselblad“ fotoaparatu, atsiduoda subtiliu žaismingumu, žongliravimu asociacijomis bei humoro prieskoniu paskanintu siurrealizmu.

Pagrindinis fotografo ginklas – metafora. Skirtingai nei kai kurių kitų fotografų atveju, mėgstančių labai „užvynioti“ savo darbų skleidžiamą žinutę, Madoz yra kitoks. Ši kūryba mane žavi vien dėl to, jog užmetus į jas savo žvilgsnį tu gali būti ramus, jog savo galvos neapsunkinsi taip, lyg ant jos viršaus nutūptų devyni Puntuko akmenys su sparneliais. Viskas čia elementaru, tačiau, gink Dieve, ne tiesmukiška. Priešingai – kiekviena nuotrauka yra puiki proga įsitikinti, kaip tavo žandikaulis iš nuostabos atvimpa ir lieka tabaluoti pustrečio centimetro atstumu nuo stalo ar (didesnio nustebimo atveju) grindų.

Menininko žvilgsnis – aštrus, iš pirmo žvilgsnio įprastas, tačiau tuo pat metu koncentruotas, taiklus ir stebinančiai originalus. Ne kartą galima išgirsti tokių frazių, kaip kad „menas maitina reklamą“. Šis fotografas – gyvas to įrodymas (pavyzdžiui, „Y&R Israel“ agentūros atvejis, kuomet jo fotografija inspiravo socialinės kampanijos, susijusios su benamių prevencija, atsiradimu). Nenuostabu, jog fotografas spėjo susišluoti nemažai garbingų Ispanijos (ir ne tik) apdovanojimų, yra pelnęs tiek meno kritikų, tiek ir paprastų žiūrovų simpatijas.

Labai trumpai apie fotografo biografiją. 1958 m. gimęs C. Madoz 1980 – 1983 m. kremta meno istorijos mokslus Madrido „Komplutensės“ universitete. Čia jis pirmą kartą susiduria su vaizdo ir fotografijos studijomis. 1985 m. atidaroma pirmoji jo darbų paroda Madride, o jau 1991 m. keletas darbų eksponuojami „Reina Sofia“ meno muziejuje. Tais pačiais metais fotografas apdovanojamas „Pemio Kodak Espana“ premija, truputį vėliau jam paskiriama meno stipendija, menininkas išleidžia dvi knygas. 1999 m. seka parodos „Santiago de Compostela“ ir „Reina Sofia“ muziejuose. 2000 m. kūrėjas gauna nacionalinę Ispanijos kultūros ministerijos premiją už fotografiją, taip pat įvertinamas „Higasikawa“ premija (Japonija).

Na, bet užteks biurokratiškumu atsiduodančių faktų. Įsileisk į savo smegenis deserto. Jei porcijos neužteks, visada gali pakartoti oficialioje C. Madoz svetainėje ar pasiklausyti interviu (mokantiems ispanų kalbą).

Už straipsnį dėkojame gogelmogel.