Šis gan keistas ir maištingas iliustratorius niekada negalvojo, kad ateityje organizuos asmenines parodas, jog žmonės plūs į jas kaip į didžiausią įvykį. Jam piešimas nuo vaikystės atrodė tik nekaltas žaidimas, žaidimas, kuris vėliau peraugo į neišgydomą ligą. Richard’ą Colman’ą galima pavadinti neformaliu iliustratoriumi: tatuiruotėmis išmargintas kūnas, agresyvi eisena ir iššaukianti apranga, darbai sukurti Burzum sukeltame tranze.
Iš tiesų retai kada tarp šiuolaikinių jaunųjų iliustratorių galima rasti radikalesnį gyvenimo stilių pasirinkusį, pasisekusį, įdomiai savo darbus atliekantį piešėją. Žvelgiant R.Colman darbus nereikia įgudusios akies ar menotyrinio įžvalgumo tam, kad pajustum chaotišką autoriaus asmenybę ir pamatytum šiuolaikiniams iliustratoriams būdingą estetiškumą ir švelnumą supainiotą su atviru, iškrypusiu žiaurumu. Šis bruožas ir suteikė R.Colman unikalią vietelę tarp tokios begalės iliustratorių šiame pasaulyje. Galima drąsiai teigti, jog nedažnas turi drąsos bent šiek tiek nukrypti nuo šių dienų nutylimų vaizdavimo kanonų, bet tuo pačiu išlikti, nepabijokime to žodžio, rinkoje.
Gimęs ir užaugęs ramioje Vašingtono suburbijoje jaunasis R.Colman dažnai ištrūkdavo į sostinę išlieti savo verdančio maištingo būdo ant sienų ir sunkiosios muzikos koncertuose. Jam patiko kunkuliojanti miesto masė, jo civilizuotumas persotintas užslėpta, kartais ištrykštančia agresija.
Tą pačią dieną iliustratorius galėdavo lankytis nemokamuose muziejuose ir parodose, mėgautis tauriomis skulptūromis ir paveikslais, o vėliau išnykti kokiame turistų nepasiekiamame miesto užkampyje tam, kad įgyvendintų savo vaizduotėje atsiradusius vaizdinius ant neprižiūrimų, žaizduotų miesto sienų.
Besikartojantys personažai bei ornamentai autoriaus darbuose dėliojami imituojant hieroglifus ir Bizantiškus paveikslus.
R.Colman prisipažįsta pasijutęs labai keistai nepastebėjęs to laikotarpio, kai trumpaamžiai jo grafiti darbai po truputį persikėlė į rėmintą popierių ir galerijas. Gyvename tokiame amžiuje, kai netgi anksčiau naktimis besislapstančių „vandalų“ nusikaltimai tampa galerijų puošmenomis. Savotiškas paradoksas, savęs neigimas, tačiau tai jau kita istorija ir diskusija.
Šiuo metu, po audringų ir nepavyzdingų meno studijų Bostone ir darbo New Yorke, R.Colman ramiai gyvena įsikūręs studiją Holivude, jo parodos visada susilaukia didelio susidomėjimo ir gerų atsiliepimų. Niekada rimtai apie savo liguistą norą piešti negalvojęs iliustratorius dabar būtent iš to ir gyvena. Daugiau autoriaus darbų galite rasti čia.
Liepos 20 d. 19 val., Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, Rotušės a. 19 įvyks Katherine Davis koncertas kartu su Luca Giordano band atlikėjais iš Italijos. Plačiau apie šią JAV ir pietų Europos samplaiką galite pasidomėti Geros muzikos klubo 
Liepos 8 d. 18 val. „Menų centre“ (Daukanto g. 28) įvyks vakaras, skirtas pagerbti liepos 5 d. mirusį Kauno valstybinio lėlių teatro ikūrėją, ilgametį teatro meno vadovą bei režisierių Stasį Ratkevičių. Vakaro metu bus rodomas dokumentinis filmas „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, supažindinantis su humoro, skaidrios išminties nestokojusiu menininku, atskleidusiu, kaip ir kodėl buvo įkurtas „Lėlių teatras“. Filmo sumanytoja, scenarijaus autorė ir režisierė Enrika Striogaitė pristatys filmą ir atsakys į kilusius klausimus. Iki susitikimo!
Liepos 9 dieną (penktadienį) Kaune atgims dar viena visiems skirta erdvė. Kviečiame į „Menų centro“ kiemelio atidarymą, kurio metu turėsite galimybę ne tik pamatyti originalų interjerą, bet ir išgirsti muzikos grupės „Cikados“ koncertą bei pasivaišinti kokteiliais ir užkandžiais. Programa: 19 val. — kiemelio atidarymas; 20 val. — world, fusion grupės „Cikados“ koncertas. Greta „Menų centro“ esantį kiemelį atgaivins Justės Balčiūnaitės ir Jono Rudzinsko sukurtas interjeras, kurio pagrindinė idėja buvo išnaudoti neveikiantį fontaną patalpinant į jo vidų sėdimas vietas sukurtas iš panaudotų vonių. Iki susitikimo!
Komentarai (4)
Straipsnis įdomus, bet aptariamas autorius kažkoks vienodas. Ir ta stilistika matyta ‘n’ kartų, nors gal čia veikia tie paminėti rinkos dėsniai. Taikliai pasakyta, kad piešimas autoriui kaip liga, nes atrodo, kad viską jis daro automatiškai, be jokių ieškojimų, kaip koks konvejeris. Blogai.
P.s. Aleksandr, būtų smagu jei ir toliau rašytum straipsnius. Aš asmeniškai daugiau norėčiau sužinoti apie įdomius tapytojus, nes apie iliustratorius duobeje ir taip daug prirašyta.
nekeista, kad burzum klauso. šetonizmas visur
Gal ir šiek tiek kitoks šis “iliustratorius”, bet jei kas matė Gilbert&George, tai jie tokį stilių sukūrė daugiau nei prieš 40 metų. Ir jei jums čia atradimas, tai daugiau domėkitės menu, o ne tai kas ant popsinės bangos.
Na siūlyčiau jums pačiai pasidomėti labiau Gilbertu ir Džordžu, jų skleidžiamoms idėjoms ir vaizdavimo būdais prieš metant tokį nepagrįstą pareiškimą… Pradėti galite nuo čia: http://menoduobe.com/2008/06/1.....aip-tvora/