Kalbant apie tekstilę gali iškilti daug asociacijų ir klausimų… Tekstilė tai – audiniai, medžiagos, drabužiai, kilimai, skraistės… Tai šiluma, jaukumas, saviraiška, puošnumas, moteriškumas, patogumas… Tradicinės tekstilės suvokime mes dažniausiai ką nors dengiame, apvelkame, paslepiame. Čia dažnai egzistuoja supratimas – geroji ir išvirkščioji pusės. Meninė tekstilė – tai daug daugiau ir sudėtingiau. Tarytum poezijoje, šiuolaikinėje tekstilėje tradicinis eiliavimas nebe toks aktualus, tiesioginis pasakojimas nebetenka prasmės – jei jis nesugeba perteikti mūsų permainingo laikmečio nuotaikų ir dvasios.

Kaune yra susiformavusios stiprios, konceptualios, meninės tekstilės tradicijos. Būtent šią „mokyklą“ – kryptį ir atstovauja Bronė Neverdauskienė. Todėl viešnagė jos kūrybinėj aplinkoj padės atsakyti į rūpimus klausimus ir praturtinti savo akiratį.

„1000 pasakojimų“, sintetinis audinys, skaitmeninė spauda, termiškai apdorotas audinys, 20000 x 30000 mm.

Atkaklumas, darbštumas, tikslo siekimas, subtilumas ir nuoširdumas štai šios B. Neverdauskienės gerosios charakterio savybės daro ją išskirtinesnę ir labiau pastebimą.

Bronė mokėsi Kretingos 2-joje vid. mokykloje. Dvyliktoje klasėje įstojo į Taikomosios dailės mokyklą Kaune. Bronė turėjo dar ir kitą pasirinkimą, galvojo studijuoti filologiją ir etnografiją. Tačiau viską nulėmė kūrybinis pradas: pabandžiusi VDA dizaino specialybę („iš čia galbūt ir pomėgis interjeriškiems darbams“ – juokauja Bronė) Klaipėdoje, ji atvažiavo į Kauną studijuoti tekstilės.

Paklausta, kas apskritai paskatino pasukti kūrybiniu keliu, menininkė papasakojo kaip dar mokykloje auklėtojos prikalbinta dalyvauti Klaipėdos krašto mokinių konkurse su pastele nupiešė piešinį ir vėliau paaiškėjo, kad užėmė 3-iąją vietą. Nuo tada ji pajutusi tą savitą kūrybinio azarto skonį.

Savo meilę tapybai galima išreikšti ir tekstilėje. Autorė pasakoja, kad taip atsirado „Tekstilinės tapybos“ darbų ciklas. Tapyba neįsivaizduojama be drobės, o tai ir yra tekstilė. Jeigu šiuolaikinėje tapyboje iki šiol didelis dėmesys buvo skiriamas dažui, paveikslo rėmui, siužeto kadruotei – tai šiame menininkės darbų cikle pastebėsime įdomų drobės, kaip tekstilinio paviršiaus traktavimą ir reikšmę.

„Kraitelė“, vilna, vėlimas, šilkografija, 2000×3000x1500 mm.

Darbe „Kraitelė“ pateikiamas tradicijų netradiciškumas. Istoriškai mes žinome, kad merginos besiruošiančios tekėti skryniose kaupdavo kraitį, visa kas minkšta ir jauku laikydavo užrakinta. Šiuolaikine menine kalba, per medžiagiškumą ir, pasiremdama praeities etnografiniu paveldu, autorė sukuria įvairiapusišką ir konceptualų darbą, kurio koduotė glūdi pačiame pavadinime. Galima teigti: kad „Kraitelė“ atliepia visuomenės pasikeitimus.

„Audinys“, trikotažinis audinys, šilkografija, siuvimas, Ø 510 mm, 1500 x 600 mm.

Jeigu meniniame objekte „Kraitelėje“ pajutome dėmesį jaukumui ir kitiems mažiems, bet svarbiems dalykams mūsų gyvenime, tai šiame darbe – instaliacijoje „Audinys“ nagrinėjamas lietuvių kalbos kalbinis sutapimas tarp žmogaus ir mezginio akių. Tikriausiai egzistuoja erdvė, kur akys gali sudaryti audinį tarsi sieną ir būti nubėgusios lyg kokiame apirusiame ar nuardytame mezginyje.

Pažymėtinas B. Neverdauskienės dalyvavimas ir kuravimas „Iškarpyto meno“ projekte. Šie jos darbai labai įdomūs tuo, kad „sutepto“ drabužio dėmę ji pateikia kaip meno kūrinį.

„Dualus“ sintetiniai, medvilniniai siūlai, dviejų metmenų sistemos audimas, 800 x 1500 mm.

Kaip ir dalyvaudama tarptautinėje parodoje „Geroji ir išvirkščioji pusė“,  ji autoriniu audimu nuaudė audinį, kurio abi pusės vienodai svarbios ir eksponuojamos.

Dirbtuvėse, kur darbuojasi menininkė, vyrauja kūrybinė atmosfera… bendraujama, juokaujama…Menininkė Audra Andrulevičienė (stiklo spec.) papasakojo mažą nutikimą: Kai joms besigilinant į paauksavimo subtilybes, Bronė paėmė smalsumo bei juoko dėlei paauksavo „Saridono“ tabletę tai taip tada juokėmės!..

„Skraidantys kilimai“, aitvarai, skaitmeninė spauda, 1500 x 2000 mm. (Šis projektas buvo pristatytas tarptautines tekstilės bienalės metu 2007 m. Projekto autorės – Bronė Neverdauskienė ir Giedrė Valtaitė).

Įdomu tai, kad šiame darbe (dešinėje) kilimas vaizduojamas toks lengvas ir plevenantis lyg būtų kokia vėliava.

Ypatinga reikšmę B. Neverdauskienės kūryboje turi kilimo simbolika. Manipuliuodama šiuo objektu kaip ženklu, ji kuria įvairias, savitas prasmes. Kilimas, kaip namų erdvė, kilimas, kaip atskiras pasaulis… Jis gali turėti erdvinę deformaciją arba būti paveiktas optiškai. Dauguma atvejų autorė jam sukuria kūniškumo įvaizdį.

Dabar B. N. atlieka savo aspirantūros kūrybinį darbą. Tai vėliavos atkūrimas. Šis kūrybinis projektas yra vertas atskiro susidomėjimo ir galbūt kelių, o ne vieno pristatomojo straipsnio. Augusto II laikų Abiejų Tautų Respublikos istorinės karo vėliavos paroda Birštone atidaryta 2009 07 06. Birštono muziejaus lankytojams autorė pateikia savo atkuriamojo, tiriamojo darbo medžiagą ir rezultatus.

Menininkė Švedijos Karalystės Armijos muziejaus fonduose (Armémuseum, Stockholm Sverige) prie Augusto II laikų Abiejų tautų respublikos karo vėliavos

Atkurta vėliavos detalė

Pabaigai paminėsiu, kad B. N. yra aktyvi parodų dalyvė ir kuratorė. Dalyvaujanti tarptautinėse tekstilės parodose, bienalėse, trienalėse. Su jaunųjų tekstilininkių grupe surengusi nemažai parodų Lietuvoje.

Kai Bronės paklausiau, kodėl kuri čia Lietuvoje? Ji atsakė: „nežinau – apie tai daug nesusimastau…tiesiog esu čia.“ O aš galvoju, kad Lietuvai reikia tokių profesionalių, savo darbui atsidavusių žmonių.

Dėkojame autorei už nuoširdų pokalbį.

Menininkę kalbino ir straipsnį paruošė Ričardas Milukas.