
Pamaniau, kad jau senokai kalbėjome apie dabar visame pasaulyje „ant bangos” esantį gatvės meną. Na, o ne tik manyti, bet ir parašyti apie Alexandros Vasmoulakis mane privertė pats faktas, jog kūrėjas kilęs iš Graikijos. Gerą pusmetį man teko gyventi nedidelėje, pop turizmu pagarsėjusioje Graikijos saloje pavadinimu Kreta. Atsimenu, kaip vargau bandydama ten rasti bent kažką šiuolaikiškesnio nei dviejų tūkstančių metų senumo meno kūriniai ir istorija. Turbūt buvau prasta ieškotoja, o gal man nesisekė — galiu pridurti tik tiek, jog Graikija mano galvoje užstrigo kaip labai tradiciška, nuobodi ir vis dar Aristotelio laikais gyvenanti valstybė. Praėjo jau metai ir tik dabar, atradusi šiuolaikinius menininkus iš Graikijos (beveik visada iš Atėnų), pradedu vėl susidomėti šiomis žemėmis ir įsitikinu, jog gyvenimas saloje niekuomet neatstos gyvenimo žemyne, o salos sindromas labai realus negalavimas.

Alexandros Vasmoulakis visų pirma pasižymi savo išskirtiniu stiliumi, kurį jau jeigu įsidėmėsite, tai su niekuo kitu nesupainiosite. Daugiausiai reakcijos ir ovacijų sukelia jo grandioziški piešiniai ant apgriuvusių ir neapgriuvusių namų sienų. Galbūt jums pasirodys, jog menininko sukurti herojai per daug vienodi, neišreiškia konkrečios idėjos ir tėra tik gražūs piešinukai iš eilinės spalvinimo knygelės. Tačiau, jei kalbėtume apie miestus ir jų gyventojus, turbūt pastebėtume, jog kiekvienas iš jų turi savo ypatumus, savo charakterį, simboliką ir išraiškas. Šie spalvoti personažai taip pat yra miesto gyventojai, galima sakyti eidami per gatves ir ieškodami kur pasislėpęs vienas ar kitas personažas, atseksite siužetą, jų pokalbius ir intrigas. Kaip ir realiame pasaulyje šie herojai gyvena ant juodesnių — labiau apleistų bei baltesnių — pablizgintų sienų. Labai norėdami galėsite atspėti jų nuotaikas, kastas ir net stereotipus.
Turbūt pastebėjote, jog mūsų krašte tokių grafiti piešinių dažnai, o gal ir visai nesutiksime. Ryškios spalvos, išraiškingos linijos ir siužetai — teks pripažinti labiau būdingi šiltų kraštų gyventojams. Atrodo, mene tai atsiskleidža ryškiausiai. Jei paimtume lietuvių grafiti ir sulygintume su šiltųjų kraštų, galėtume surasti daug skirtumų tiek pačioje piešimo manieroje, tiek siužetuose — pas mus dažniau vyrauja niūresnės, ne tokios sodrios spalvos, motyvai ir siužetas ne tokie išraiškingi ir atkreipiantys dėmesį, paprastesnis atlikimas. Beje, garsieji Brazilai, praeitais metais lankęsi Kaune ir papuošę gatves, kaip ne keista taip pat pasižymėjo ryškiu koloritu bei išraiškingumu. Nesu grafiti ekspertė, tačiau drįsčiau teigti, jog šių piešinių nepriskirsime prie tradicinio grafiti stiliaus, čia jaučiamas ir atitolimas nuo vandalizmo, ir ypatingas priartėjimas prie estetikos. Įdomu ar kiti, save vadinantys „tikraisiais“ grafiti meistrais, priskirtų tokią kūrybą prie tradicinio gatvės grafiti?

O koks gi šių personažų autorius? Žmogus jis paprastas, dar jaunas, ne tiek daug matęs gyvenime. Jis džiaugiasi, jog jo menas sukelia emocijas, teigia, jog tai pagrindinis jo tikslas — „nesvarbu teigiamos tai emocijos ar neigiamos, kai tavo kūryba sukelia labai daug skirtingų reakcijų, tuomet gali būti tikrai laimingas“ — teigia gatve ir jos atvirumu besimėgaujantis vaikinas.
Įkvėpimą jis randa labai originaliai ir… paprastai. Teigia, jog geriausi įkvėpimo šaltiniai yra seksas ir geras miegas. Na, ką gi kaip sakoma tobulumas paprastume.

Nors Alexandros gatvėje išsikovojo pripažinimą ir šiuo metu įgyvendina nemažai komercinių užsakymų, pats teigia, jog mėgiamiausios jo vietos mieste yra kuo purvinesni, labiau apleisti ir neprižiūrimi taškai. Tokiose vietose jauti ypatingą norą ar netgi pareigą padaryti kažką gero.
Turbūt daugeliui kyla klausimas kiek laiko užtrunka išpiešti tokius milžinus, viename iš interviu vaikinas pasakoja, jog dažniausiai užtrunka iki trijų savaičių, žinoma, oro sąlygos ir asmeninė nuotaika taip pat labai svarbūs.
Na, o mane šis kūrėjas maloniai nuteikė tuo, jog neapsiriboja vien grafiti, jis kuria ir instaliacijas, piešia, ieško įvairių formų ir išraiškos būdų. Manau, neužsiciklinti ir visuomet ieškoti kažko naujo, dar neišbandyto ir kitokio — yra patys svarbiausi ir dažnai sudėtingiausi uždaviniai jaunam žmogui. Lauksime ir daugiau graikiškos kūrybos, na o jums siūlau užsukti į asmeninę menininko svetainę ir įvertinti kitokių technikų, tačiau ne mažiau įdomius jo darbus.






Liepos 20 d. 19 val., Ryšių istorijos muziejaus kiemelyje, Kaune, Rotušės a. 19 įvyks Katherine Davis koncertas kartu su Luca Giordano band atlikėjais iš Italijos. Plačiau apie šią JAV ir pietų Europos samplaiką galite pasidomėti Geros muzikos klubo 
Liepos 8 d. 18 val. „Menų centre“ (Daukanto g. 28) įvyks vakaras, skirtas pagerbti liepos 5 d. mirusį Kauno valstybinio lėlių teatro ikūrėją, ilgametį teatro meno vadovą bei režisierių Stasį Ratkevičių. Vakaro metu bus rodomas dokumentinis filmas „Mėlyniesiems katilėliams aidint“, supažindinantis su humoro, skaidrios išminties nestokojusiu menininku, atskleidusiu, kaip ir kodėl buvo įkurtas „Lėlių teatras“. Filmo sumanytoja, scenarijaus autorė ir režisierė Enrika Striogaitė pristatys filmą ir atsakys į kilusius klausimus. Iki susitikimo!
Liepos 9 dieną (penktadienį) Kaune atgims dar viena visiems skirta erdvė. Kviečiame į „Menų centro“ kiemelio atidarymą, kurio metu turėsite galimybę ne tik pamatyti originalų interjerą, bet ir išgirsti muzikos grupės „Cikados“ koncertą bei pasivaišinti kokteiliais ir užkandžiais. Programa: 19 val. — kiemelio atidarymas; 20 val. — world, fusion grupės „Cikados“ koncertas. Greta „Menų centro“ esantį kiemelį atgaivins Justės Balčiūnaitės ir Jono Rudzinsko sukurtas interjeras, kurio pagrindinė idėja buvo išnaudoti neveikiantį fontaną patalpinant į jo vidų sėdimas vietas sukurtas iš panaudotų vonių. Iki susitikimo!
















Komentarai (5)
Man labai patiko.
Personažai tokie charakterinti, dinamiški ir lengvi…
Fantastika :)
O man tai nelabai patiko. Viskas per daug paprasta. Ir tie pritaškymai atsibodo, ir tos nekaltos akytės, ir spalvos nupigintos atrodo.
O gal man ne ta nuotaika šiandien. Iš ryto juk lijo…
Nuostabus darbai..Labai sharmingi charakteriai.. svajingi, spalvingi.. ir derinys eskizoshkumo ir ishbaigtumo man labai zhavus (: ikvepia (:
ispudi daro ir darbu masteliai…
aiski kurybine itaka primena jau tekste paminetus, os gemeos. gaila kad tai nieko orginalaus.