Turbūt kiekvienam iš jūsų yra tekę patirti jausmą, kai galvoje “užstringa” kokia nors daina ir kartojasi ištisas dienas, tenka ją vis niūniuoti, ji vis nepalieka ramybėje ir net pradeda įkyrėti savo įžūlumu. O įsivaizduokite, jog ta daina skamba kaip įnoringos mergaičiokės kaprizai, turbūt niekas niekada nepamanytų, jog gali būti malonu klausytis tokių garsų. Kadangi aš niekaip negaliu atsikratyti to skambesio, tai atsiminiau, jog anksčiau, norint atbaidyti nenorimus dalykus, būdavo naudojami visokie ritualai, gal straipsnis galėtų būti toks ritualas? Gal ir nepasiteisins, bet išbandyti verta, nes nebežinau kitos išeities.
“On My Shoulders”
Sakoma, jog muzika perteikia skirtingus žmogaus jausmus, intonacijas, išgyvenimus. Kiek tame tiesos nežinau, bet Olivia B.Merilahti iš grupės “The Dø” , manau, puikiausiai pavyksta savo nestandartiniu vokalu perteikti tą moterišką įkyrumą ir kaprizus. Dainoje, kurią įdėjau pačią pirmą, galite iškarto pajausti ir charakterį ir nuotaiką, o gal netgi sugalvoti savo situaciją. Kaip ten bebūtų, tačiau būtent šis skambesys ir buvo kaltininkas privertęs paklausyti ir daugiau kūrinių.
Grupė “The Dø” yra dar visiškai nauja, išleido tik vieną albumą. Toks keistas pavadinimas, kurį jau peikia reklamos vadybininkai dėl pasimetimo interneto platybėse, simbolizuoja pirmąją gamos natą do. Šia nata viskas prasideda, ja viskas ir baigiasi. Dauguma “The Dø” priskiria indie stiliui, tačiau patys atlikėjai teigia, jog jie ima viską kas sena ir kas nauja, ignoruoja atskirus muzikos stilius, maišo juos tarpusavyje, eksperimentuoja ir ieško kuo įdomesnių skambesių. Paklausę daugiau kūrinių, garsų įvairovę neišvengiamai pastebėsite ir patys. Įdomu ir tai, jog grupės pavadinimas turi ir antrą versiją, raidės DO yra dueto inicialų pirmieji ženklai.
The Bridge is Broken
Kaip tik atsiminiau vieną įdomų faktą. Buvo atlikti moksliniai tyrimai ir tiriamas menininkų pasisekimas. Išaiškėjo, jog didžiausias procentas nusisekusių menininkų yra gyvenimo partneriai, poros, na ir šiek tiek ironiška, tačiau labiausiai nusisekusios iš porų yra homoseksualų poros. Atrodo grupei “The Dø” tokius teiginius galima pritaikyti nedvejojant. Olivia B.Merilahti ir Dan Levy yra ne tik partneriai muzikoje, tačiau pora ir realiame gyvenime. Anksčiau jie kūrė muziką filmams, padirbėjus kilo idėja įgyvendinti savo projektą. Šiuo savo žingsniu pora labai džiaugiasi, nebereikia laikytis nurodymų, kuriama laisvai ir nevaržomai, realizuojamos visos norimos idėjos.
Šios kūrybos negalima priskirti prie labai rimtos, filosofiškos ar avangardiškos. Dainų žodžiai dažniausiai kalba apie santykius, flirtą, vėjavaikiškumą, apstu ir ironijos intarpų. Olivia B.Merilahti video klipuose puikiai atspindi savo vaidmenį, jos rūbai, išraiškos, laikysena – viskas papildo kuriamą personažą. Sakyčiau muzika labai atspindi atlikėjų asmenybes. Abu labai nuotaikingi, paprasti, neatrodo, jog jiems rūpi kitų nuomonė ar oficialumas. Jie visuomet kvailioja, krečia pokštus, maivosi. Šie skambesiai tinka saulėtai popietei, klausytis važiuojant traukiniu ar nuotaikai pakelti.
Playground Hustle
Dar paminėsiu, jog grupė susikūrė Prancūzijoje, šiuo metu interneto platybėse nėra itin daug informacijos apie juos, tačiau galima spėti, jog “The Dø” dar populiarės ir apie juos išgirsime ne kartą bei sulauksime antrojo albumo.
Stay Just a little bit More
Queen Dot Kong
On my Shoulders oficialus muzikinis video
At Last oficialus muzikinis video
Interviu su atlikėjais
Dar informacijos apie atlikėjus galite rasti čia ir čia.
Kovo 19 dieną, Forum Cinema Vingis, 18:30 val. vyks Prancūzų režisieriaus Guillaume Coudray dokumentinio filmo „Šarūnas Bartas, vienas lauke — karys“ premjera. „Prieš 10 metų aš atvykau į Vilnių dirbti su lietuvių režisieriumi Šarūnu Bartu, nes norėjau suprasti, kaip sukuriami tokie išskirtiniai filmai, su tik Šarūnui Bartui būdinga vizualiąja kontempliacija ir filme ištirpstančiu pasakojimu. Tuo metu aš gyvenau jo studijoje, kuri yra įsikūrusi mediniame name viduryje miško ir po truputį įsitraukiau į sunkiai atpasakojamą kūrybinį procesą. Visgi jaučiau, jog kažko trūko, todėl norėdamas sujungti viską į visumą, aš turėjau vėl sugrįžti.“ Daugiau informacijos 
Kovo 15 dieną, 18 val. „Menų centre“ vyks Alex’o Holdridge’o filmo „In search of a midnight kiss“ peržiūra. Tai amerikietiška romantinė komedija… Bet šis sakinys neturėtų nubaidyti šio žanro skeptikų, tai ne tipinė romantinė komedija, kurias kiekvieną dieną matome rodomas kine ir juo labiau ne tipinis amerikietiškas filmas. Tai nepriklausomas, juodai baltas filmas su ryškiai išreikšta pretenzija panagrinėti socialines problemas. Scenarijaus autorius ir režisierius kaip sakoma — jaunas ir nepatyręs, bet dar ir nesugadintas. Pirmais smuikais griežia niekam nematyti aktoriai. Šis filmas daugelio tarptautinių festivalių dalyvis ir laureatas. Tai kažkas tarp Richard Linklater ir jaunojo Woody Allen. Filmas kurį tikrai verta pamatyti, kad susigrąžintum tikėjimą kino pramone ir pamirštum plastmasės skonį atsirandantį po kiekvieno identiško filmo su herojiška laiminga pabaiga. Po filmo peržiūros vyks diskusija ir jo aptarimas, taigi laukiame visų „Menų centre“.
„Meno duobė“ ir 
Komentarai (5)
the do yra kažkas tokio ką netyčia atradau metai prieš ir tikrai nenoriu paleist. įtraukia jų muzika ohoho kaip ir gali bent akimirkai pasinerti į savo įsivaizduojamą svajonių pasaulį }}
oioioi kaip man jie patinka!
visai neiko,
p.s. gerai ten sugalvojai is youtube plajerio padaryti muzikos grotuva ;D
Sukamės kaip galim :] hostingas per brangus :]]
Mano mėgiamiausia grupė. Buvau jų koncerte Paryžiuj, tikėjausi daugiau, bet gal tiesiog buvau pervargęs. Ir jie gana žinomi, ten sykį net parduotuvėj girdėjau grojant juos, o kai atsitiktinės prancūzės paklausiau ar žino The Do, atsakė, kad taip, ir labai patinka :)